Darbo užmokestis už efektyvumą yra atlyginimas, kuris suteikiamas darbuotojui kaip priemonė motyvuoti jį likti įmonėje, o ne ieškoti galimybių su konkurentais ar net visai kitoje pramonės šakoje. Šios rūšies darbo užmokesčio didinimas, didinant galimybes išlaikyti vertinamą darbuotoją, gali būti ir postūmis bendram darbuotojo produktyvumui didinti. Taip yra todėl, kad darbuotojas jaučiasi vertinamas darbdavio ir yra pasirengęs įdėti papildomų pastangų, reaguodamas į šį suvokimą.
Viena iš efektyvaus darbo užmokesčio savybių yra ta, kad šis skaičius nėra pagrįstas vien dabartiniais pramonės standartais. Vietoj to, darbo užmokestis yra priemonė pasiekti ir viršyti dabartinį standartą. Padidėjęs darbo užmokestis padeda pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų, taip pat suteikia jiems priežastį likti įmonėje ilgesniam laikui. Tai prieštarauja idėjai nustatyti atlyginimus pagal potencialių darbuotojų pasiūlą rajone ir darbuotojų paklausą, kuri vyrauja vietoje.
Nors yra daug skirtingų teorijų apie efektyvaus darbo užmokesčio strategijos naudojimo naudą, yra keturi pagrindiniai šio modelio pranašumai, kuriuos darbdaviai siekia gauti. Pirmasis susijęs su produktyvumo didinimu. Čia mintis ta, kad gerai atlyginami ir įmonei esą svarbūs darbuotojai skirs daugiau jėgų vykdydami savo darbo pareigas. Priešingai, darbuotojai, kurie jaučiasi neįvertinti, greičiausiai dės minimalias pastangas, kurių reikia, kad išlaikytų savo pareigas, ir ne daugiau. Laikui bėgant toks mąstymas neigiamai veikia įmonės pelningumą, galbūt iki tokio lygio, kad verslas žlugs.
Kitas efektyvaus darbo užmokesčio privalumas yra susijęs su didelės kaitos darbo vietoje prevencija. Įmonės eikvoja laiko ir išteklių mokydamos naujus darbuotojus, kai tik atsilaisvina darbo vieta ir ji turi būti užimta. Esamiems darbuotojams suteikiant paskatų likti, šios išlaidos sumažinamos iki minimumo. Tai savo ruožtu naudinga visiems, kurie yra susiję su įmone ilgą laiką.
Efektyvaus darbo užmokesčio naudojimas leidžia į atviras pareigas pritraukti įvairesnį kvalifikuotų kandidatų ratą. Turėdamas daugiau galimybių užimti pareigas, darbdavys labiau linkęs susirasti ką nors, kas yra akivaizdžiai labiau kvalifikuotas nei kiti, o ne tenkintis tuo, kuris atitinka kriterijus, bet siūlo šiek tiek daugiau. Tai ne tik suteikia tiesioginės naudos darbdaviui, bet ir gali sudaryti sąlygas ugdyti gebėjimus ir talentus, kurie ilgainiui pasitarnaus įmonei.
Yra netgi maistinė nauda, kuri kartais siejama su efektyvaus darbo užmokesčio padidinimu. Čia problema yra susijusi su darbuotojo galimybe leisti sau aukštesnės kokybės maistą ir gyventi sveikesnį gyvenimo būdą. Darant prielaidą, kad darbuotojas išlaiko gerą sveikatą, mažiau tikėtina, kad jis praleis darbo dienas dėl ligos. Tai reiškia, kad produktyvumas palaikomas neprašant kitų darbuotojų atlikti esmines užduotis, kol vienas darbuotojas serga.
Kiekviena įmonė turi atsižvelgti į savo aplinkybes ir nuspręsti, ar efektyvaus darbo užmokesčio naudojimas būtų naudingas. Nustačius, kad toks metodas būtų naudingas, reikėtų atidžiai apsvarstyti, kaip ir kada įgyvendinti strategiją. Dažnai reikia atsižvelgti į kiekvieno svarstomo darbuotojo potencialą ir nuspręsti, ar ši papildoma investicija į darbuotojo ir darbdavio santykius duos norimos naudos.