Efektyvus dažnumas – tai rinkodaros terminas, susijęs su kartų, kiek reklama ar rinkodaros žinutė turi būti perduota vartotojams, prieš perduodant visą informaciją. Kitaip tariant, tam tikru momentu vartotojas, žiūrintis ar klausantis pranešimą, visiškai supras, ką rinkodaros specialistai bando pasakyti. Tikslus efektyvaus dažnio skaičius buvo plačiai diskutuojamas rinkodaros sluoksniuose, nuo vieno iki trijų iki net šešių iki 12 pranešimų, kol vartotojai visiškai įsisavino pranešimą. Rinkodaros specialistams tai gali būti labai svarbus skaičius, nes tai yra ekonomiškiausias rinkodaros pranešimų naudojimas.
Įmonės, parduodančios produktą, turi rasti būdą, kaip išgirsti ir pamatyti savo pranešimus visuomenei. Šiuolaikiniame rinkodaros pasaulyje transliuojama tiek daug skirtingų pranešimų, kad gali būti sunku įveikti netvarką. Dėl šios priežasties įmonėms gali tekti apsišarvuoti kantrybe, kol ji tinkamai pasieks visuomenę. Tai, kiek kartų reklama ar rinkodaros medžiaga turi būti perduota visuomenei, kol ji iš tikrųjų realizuojama ir suprantama, vadinamas efektyviu dažnumu.
Ilgą laiką buvo manoma, kad efektyvus reklamos dažnis yra trys. Kitaip tariant, trečią kartą, kai vartotojas išgirs ar pamatys reklamą, jis bus paėmęs visą reikalingą informaciją iš skelbimo ir ją apdorojęs. Ši prielaida yra problemiška, nes nėra dviejų vartotojų, kurie kiekvieną kartą nemato ar negirdi pranešimo vienodai. Daugeliu atvejų tam tikriems vartotojams gali prireikti trumpiau ar ilgiau, kad iš tikrųjų suprastų pranešimą.
Vis dėlto rinkodaros specialistams labai svarbu pasistengti pasiekti tikslų bendrą efektyvaus dažnio rezultatą. Tokiu būdu jie gali tinkamai numatyti, kiek skelbimų reikia paleisti. Jei rinkodaros specialisto tyrimas rodo, kad dažnis yra šeši, tiek kartų turėtų pasirodyti reklama, kad rezultatai būtų geriausi.
Neturėdami tinkamo efektyvaus dažnio matuoklio, rinkodaros specialistai gali švaistyti reklamai skirtus pinigus. Taip yra todėl, kad reklama veikia mažėjančios grąžos principu. Tai reiškia, kad kuo daugiau kartų reklama rodoma viršijant optimalų kiekį, tuo mažesnis poveikis vartotojui. Reklamuotojai, viršijantys šį optimalų dažnį, iš esmės išleidžia daugiau pinigų už mažesnę grąžą.