Ego išeikvojimas apibūdina teoriją apie ribotus žmogaus gebėjimus spręsti problemas naudojant kognityvinį mąstymą arba demonstruoti savikontrolę, kai išnaudojama sudėtingoms užduotims reikalinga energija. Jis pagrįstas koncepcija, kad žmonės turi ribotus išteklius reguliuoti sudėtingos informacijos apdorojimą ir emocijų reguliavimą. Kai ši energija išsenka, tai sukelia ego išeikvojimą ir pablogina gebėjimą atlikti užduotis, kurioms reikia savikontrolės.
Psichologai mano, kad ego reguliuoja vykdomąjį smegenų funkcionavimą, kai žmogus susiduria su darbu, kuriam reikia aktyvaus dėmesio, logikos ar samprotavimų. Šis vidinis gebėjimas leidžia žmogui analizuoti faktus, padaryti išvadas ir pasirinkti. Tai taip pat leidžia žmogui panaudoti valią kontroliuoti emocijas ir elgesį. Dienos pabaigoje šis ribotas išteklius nyksta ir prasideda ego išeikvojimas.
Tyrėjai nustatė, kad išsekimas tik trukdo žmogui naudoti samprotavimus ir logiką sprendžiant problemas, vadinamas aktyvia savęs funkcija. Informacija, saugoma atmintyje kaip bendrosios žinios, pvz., žodynas, nereikalauja aktyvios kontrolės ir jos neveikia ego išsekimas. Šis neaktyvus veikimas leidžia asmeniui atlikti paprastas užduotis, kurios atrodo automatiškai.
Ego išeikvojimas gali paaiškinti, kodėl besilaikantys dietos gali atsispirti pagundai anksti valgyti riebalinį maistą. Teorija teigia, kad dienos pabaigoje savikontrolei naudojama energija išsenka, o gebėjimas kontroliuoti emocinį elgesį susilpnėja. Kitas pavyzdys aprašo, kaip pora gali ginčytis grįžusi namo iš darbo, nes emocinei savikontrolei reikalingi ištekliai buvo išeikvoti dėl sudėtingo mąstymo darbo vietoje.
Remiantis šiomis teorijomis, centrinė smegenų dalis reguliuoja vykdomąsias funkcijas, apdorodama vaizdinę informaciją, interpretuodama psichinius vaizdus ir analizuodama žodinį įvestį. Žmogui reikia sutelkto dėmesio, kad galėtų aktyviai apdoroti tokio tipo duomenis, kurie priklauso nuo energijos lygio šioje smegenų dalyje. Turimi riboti ištekliai, skirti išlaikyti savikontrolę ir motyvaciją aktyviai dirbti, kai susiduriama su trukdžiais. Tyrimai rodo, kad tinkamai funkcionuoti smegenys sunaudoja penktadalį visų suvartojamų kalorijų, nors jos sudaro tik du procentus viso kūno svorio. Kai nebelieka kalorijų energijos, prasideda ego išsekimas ir kenčia intelektas.
Kai kurie psichologai teigia, kad miego trūkumas prisideda prie ego išsekimo, nes pailsėjus protinė energija atsinaujina. Jie siūlo planuoti svarbias užduotis ankstyvą dieną ir suvokti ego išsekimo simptomus. Alkis, pyktis, liūdesys ir kiti emociniai sutrikimai, išeikvojantys energiją, taip pat gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui priimti logiškus sprendimus.