Egzistencializmas yra žmogaus egzistencijos filosofija, susijusi su gyvenimo prasmės siekimu. Iš pradžių šį terminą 1943 m. sugalvojo prancūzų filosofas ir dramaturgas Gabrielis Marcelis. Jean-Paul Sartre, XX amžiaus prancūzų filosofijos lyderis, vėliau išpopuliarino šį terminą savo knygoje L’existentialisme est un humanisme. Filosofai, tokie kaip Marcelis ir Sartre’as, kurie daugiausia dėmesio skyrė žmogaus egzistencijai, vadinami egzistencialistais. Šis ypatingas filosofinis judėjimas tikrai išaugo po Antrojo pasaulinio karo.
Daugelis egzistencializmui būdingų klausimų, tokių kaip gyvenimo prasmė ir savos patirties subjektyvumas, buvo tiriami dar gerokai prieš tai, kai jis pirmą kartą buvo apibrėžtas kaip terminas. Su judėjimu siejami populiarūs filosofai Friedrichas Nietzsche ir Sørenas Kierkegaardas domėjosi akivaizdžia žmogaus egzistencijos beprasmybe ir individo laisve bei atsakomybe apibrėžti savo vertybes.
Egzistencializmo tyrimas taip pat buvo integruotas į kitas teorijas, pavyzdžiui, feminizmą. Prancūzų autorė ir filosofė Simone de Beauvoir buvo laikoma pirmąja filosofe, kuri kartu su egzistencializmu rimtai svarstė lytį ir etiką, pavyzdžiui, savo darbuose „Antroji lytis“ ir „Dviprasmybės etika“. Egzistencialistas teologas Paulas Tillichas pritaikė egzistencializmą krikščioniškajai teologijai savo raštuose, įskaitant „Drąsa būti“, kuriame teigiama, kad žmogus reikalauja, kad Dievas palengvintų jo tapatybės ir tikslo krizę iš pažiūros atsitiktiniame pasaulyje.
Be filosofinių kūrinių, egzistencializmas buvo iškeltas ir tokiuose literatūros kūriniuose kaip rusų autoriaus Fiodoro Dostojevskio romanas „Nusikaltimas ir bausmė“, kuriame pagrindinis veikėjas išgyvena egzistencinę krizę. Hermanno Hesse romane „Stepių vilkas“ pagrindinis veikėjas susiduria su dilema – kovoti tarp gyvuliškų instinktų ir aukštesnės dvasios. Vienas žymiausių XX amžiaus grožinės literatūros rašytojų Frankas Kafka yra kitas autorius, kuris egzistencializmą sprendžia per literatūrą. Jo novelėje „Metamorfozė“ veikėjai susiduria su niūriu beviltiškumo ir absurdo jausmu akivaizdžioje žmogaus egzistencijos beprasmėje.
XX amžiaus pabaigoje egzistencializmas tapo populiaria kino tema. Šiuolaikiniai filmai, tokie kaip „One Flew Over the Cuckoo’s Nest“, „A Clockwork Orange“, „Apocalypse Now“ ir „I Heart Huckabees“ – visi susiję su savo egzistencijos prasmės paieška. Televizijoje tokios laidos kaip „Monty Python“ taip pat įtraukė egzistencializmą į savo temas, parodijuodami absurdišką ir iš pažiūros atsitiktinį žmogaus patirties pobūdį.