Egzistencinis nihilizmas yra konceptualiai unikalus filosofinis požiūris, apimantis keletą pagrindinių elementų, susijusių su XX amžiaus socialinių mokslų konvencijomis. Paprasčiausia prasme šis požiūris sujungia egzistencializmą, kuris dažnai apibūdinamas kaip tam tikra filosofinė dezorientacija, su nihilizmu, kurį lengviausia apibūdinti kaip įsitikinimų sistemų trūkumą. Šie du elementai kartu sukuria filosofiją, kuri daugeliui atrodo pernelyg neigiama, tačiau daugeliu konkrečių atžvilgių atitinka XX amžiaus Europos ir pasaulio istoriją. Kadangi egzistencinis nihilizmas nėra išskirtinė filosofų sritis, jis taip pat naudojamas kai kurioje šiuolaikinėje literatūroje ir daugelio atskirų intelektualų kaip būdas išreikšti save supančio pasaulio atžvilgiu.
Pagrindinė filosofinė egzistencializmo samprata apima požiūrį į pasaulį, kuris visuomenės ir jos istorijos „tikslo“ apibrėžimą vertina kaip absurdišką arba beprasmį. Kai kas šią filosofiją gali apibūdinti kaip egzistencijos teoriją be prasmės, todėl terminas egzistencinis nihilizmas. Kai kurie tai taip pat siejo su terminu „nerimas“, kuris apskritai gali trukdyti socialinei funkcijai dėl dezorientuojančių ar blaškančių savybių.
Kita pagrindinė filosofija, nihilizmas, konkrečiau apibūdinama kaip tiesiog netikėjimas niekuo. Tai apima įvairių visuomenės papročių ir papročių, taip pat religinių įsitikinimų atmetimą, paliekant individui apibrėžtą orientacinės tikėjimo sistemos trūkumą. Kai kurie ekspertai mano, kad egzistencinis nihilizmas yra susijęs su paprastu patriotizmo, religijos ir kitų nusistovėjusių idėjų, kurios linkusios stipriai paveikti ar pakenkti paprasto piliečio elgesiui, atmetimu.
Apskritai, egzistencinis nihilizmas gali būti apibūdintas kaip tikslo ir tikėjimo stokos derinys. Pats egzistencializmas dažnai rodo, kad dėl netikslumo jausmo nepavyksta imtis tam tikrų veiksmų ar krypties. Akademikas, studijuojantis egzistencinio nihilizmo filosofiją, gali pasakyti, kad jis kyla iš „nieko nedarymo“ ir „niekuo netikėjimo“. Apskritai tai susiję su istoriniais, filosofiniais ir socialiniais ikonoklastais, siūlančiais radikalias idėjas apie gyvenimą visuomenėje. Kai kurie iš šių asmenų susilaukė didelės šlovės, o kiti – ne, tačiau daugelis istorikų ir kitų, tyrinėjančių tradicines filosofijas, didelę dalį šių asmenų praktikuojamų filosofijų sujungia į bendrą kategoriją, kuri gali būti pavadinta egzistenciniu nihilizmu.