Ekonominė aplinka – tai bendras ekonominių veiksnių, sudarančių tautos ekonomiką, skaičius. Ekonominiai veiksniai skirstomi į dvi atskiras aplinkas: mikroekonominę ir makroekonominę. Mikroekonominė aplinka apima informaciją, susijusią su asmenų ekonomine padėtimi visuomenėje. Makroekonominė aplinka apima ekonominius veiksnius, susijusius su bendra ekonomine informacija apie verslo šakas, sektorius ar kitas konkrečias asmenų ir įmonių grupes. Šalies fiskalinė, pinigų ar ekonominė politika gali turėti didelių pasekmių visai tautos ekonominei aplinkai.
Svarbus ekonominis veiksnys yra infliacija arba defliacija, kuri keičia šalies valiutos perkamąją galią. Nors neįmanoma nustatyti, kas iš tikrųjų sukelia infliaciją ir defliaciją, verslo ciklai, esantys laisvosios rinkos ekonomikoje, dažnai laikomi pagrindine infliacijos ar defliacijos priežastimi be politinio įsikišimo. Ekonominėje aplinkoje keičiantis pinigų perkamajai galiai, vartotojai dažnai keičia savo išlaidų įpročius, o įmonės, kurių trūksta, investuoja mažiau pinigų į savo veiklą. Dabartinės politinės sistemos paprastai keičia tautos pinigų ir fiskalinę politiką, siekdamos ištaisyti šiuos vartotojų ir verslo pokyčius.
Pinigų ir fiskalinė politika ekonominėje aplinkoje siekia išlaikyti visišką užimtumą, kainų stabilumą ir ekonomikos augimą. Valdžios įsikišimas ne visada gali turėti teigiamos įtakos tautos ekonominei aplinkai. Pagal laisvosios rinkos principus vyriausybėms turėtų būti neleidžiama reikšmingai keisti rinkos pinigų ar fiskalinės politikos, nes politiniai sprendimai dažnai sukelia daugiau problemų taisant ekonominę situaciją. Kitos dvi reikšmingos šalies ekonominės aplinkos sritys yra skolinimosi palūkanų normos ir prekių keitimo kursai tarp šalių.
Palūkanų normos yra pinigų skolinimosi kaina, kurią paprastai nustato šalies centrinis bankas. Šiomis palūkanų normomis siekiama sukurti sklandų pinigų srautą tarp įmonių, bankų ir asmenų. Šioms grupėms paprastai reikia daug pinigų, kad įsigytų dideles bilietų prekes, kitaip didelės ekonominės investicijos. Palūkanų normos, dar vadinamos pinigų kaina, taip pat gali turėti didelės įtakos bankų galimybei suteikti kreditą įmonėms ir asmenims. Sumažėjus verslo investicijoms, ekonominėje aplinkoje gali būti apribotas importo ar eksporto kiekis.
Vyriausybinės agentūros paprastai yra atsakingos už prekių importo ir eksporto sąlygų nustatymą ekonominėje rinkoje. Ši politika padeda įmonėms nuspręsti, ar jos turėtų importuoti ar eksportuoti ekonomines žaliavas arba išteklius, kai gamina ir parduoda prekes pasaulinėje ekonomikos rinkoje. Nesugebėjimas skatinti stiprios importo ir eksporto ekonominės aplinkos gali smarkiai paveikti šalies ekonomikoje esančio kapitalo kiekį.