Kapitalizmas ir socializmas laikomi dviem labiausiai paplitusiomis ekonominės ideologijos rūšimis. Kapitalizmas yra orientuotas į idėją, kad vyriausybės turėtų susilaikyti nuo įsitraukimo į verslą ir ekonomiką. Kapitalistai mano, kad ekonominės rinkos turi būti privačiai kontroliuojamos ir jas varo tik pelnas. Socializmas vadovaujasi idėja, kad vyriausybė turėtų reguliuoti ekonominius rūpesčius ir kad visi piliečiai turėtų turėti lygias galimybes dalytis nauda. Kitos retesnės ekonominės ideologijos rūšys yra anarchizmas ir komunizmas.
Dauguma tyrimų rodo, kad šalys, kurios priima kapitalizmą kaip ekonominę ideologiją, paprastai turi daugiau galimybių savo piliečiams įsidarbinti. Kapitalistinėje aplinkoje verslininkai labiau linkę pradėti naujas verslo įmones, dėl kurių paprastai atsiranda daugiau darbo vietų. Valdžios apribojimų ir įsikišimo trūkumas paprastai sukuria verslui patrauklią aplinką. Jie gali išvengti daugelio darbo užmokesčio ir aplinkosaugos apribojimų, kurie kartais galioja socialistinėje aplinkoje. Be to, kapitalistinės visuomenės paprastai apmokestina verslui mažesnius mokesčius, todėl idealiu atveju joms lieka daugiau pinigų skirti moksliniams tyrimams ir naujų produktų kūrimui, nes abu šie dalykai paprastai skatina darbo vietų kūrimą.
Vienas iš kapitalistinės ekonominės ideologijos minusų yra elito klasės sukūrimas. Aplinkoje, kurioje verslas nereglamentuojamas, kartais siūlomi darbai už mažiausią įmanomą atlyginimą ir su nedidelėmis išmokomis, jei iš viso yra. Dėl to darbuotojams labai sunku pagerinti savo finansinę būklę. Neturtingi žmonės dažnai negali išlipti iš skurdo, o sukurti viduriniąją visuomenės klasę kartais tampa sunkesnė. Kapitalistinėje aplinkoje turtingieji dažnai tampa dar turtingesni, o vargšai nepasiekia.
Socializmas paprastai apima platų ekonominės ideologijos spektrą. Pagrindinio įsipareigojimo esmė yra visų verslo interesų viešoji nuosavybė. Socializmo tikslas – užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų dalytis bendrame šalies turte. Dauguma šalių, turinčių socialistines vyriausybes, nepraktikuoja socializmo gryniausiu pavidalu, tačiau apskritai tam tikru mastu sušvelnina ideologiją. Daugumos ekonomistų nuomone, socializmas gryniausia forma nesugeba atlyginti už individualius rezultatus, o šių atlygių trūkumas kartais slopina motyvaciją.
Ekonominės ideologijos dažnai formuojasi reaguojant į šalyje egzistuojančias socialines sąlygas. Šalys, kuriose daug žmonių skursta, dažnai galiausiai patraukia socialistinės ekonominės ideologijos link. Tai dažnai pasakytina apie šalis, kuriose yra mažai gamtos išteklių, kurie paprastai yra būtini kuriant darbo vietas. Šalys, kuriose gausu gamtos išteklių, dažnai priima kapitalizmą, nes šių išteklių gausa paprastai sukuria daugiau įsidarbinimo galimybių.