Norint suprasti ekonominės politikos analizės sampratą, būtina suprasti ekonominės politikos reikšmę. Sąvoka ekonominė politika reiškia tuos veiksmus ar sprendimus, kuriuos priima konkrečios šalies vyriausybė ir kuriais siekiama sukelti tam tikrą poveikį ekonomikai. Viena iš svarbiausių vyriausybių naudojamų priemonių šiems norimiems ekonominiams pokyčiams pasiekti yra fiskalinės politikos taikymas, kurio tikslas – pasiekti vyriausybės norimą efektą makroekonomikoje, o kartu ir mikroekonomikoje. Iš esmės ekonominės politikos analizė reiškia šių įvairių politikos tipų tyrimą, įskaitant jų kilmę, provokuojančius veiksnius, piliečių požiūrį į politiką ir šios politikos poveikį ekonomikai.
Svarstymai dėl ekonominės politikos kilmės ekonominės politikos analizės metu grindžiami tuo, kad ekonominės politikos kilmė nebūtinai gali būti vidinė. Dažniausiai vyriausybės pačios atlieka ekonomikos vertinimą, kad galėtų parengti tam tikrą taikytiną ekonominės politikos tipą. Kitais atvejais ekonominės politikos šaltinis gali būti išorinis šaltinis, kurį galėjo pasiūlyti išorės šalys, arba tai gali būti paketo, kuris buvo suteiktas tai konkrečiai ekonomikai, kaip priemonė tam tikriems ekonomikos pokyčiams atlikti, dalis. Pavyzdžiui, kai kurių ekonominių programų besivystančiose šalyse ekonominės politikos analizė gali būti gauta iš išorės šaltinių – skolintojų ar donorų, kurie naudoja piniginius veiksnius kaip paskatas, kad suviliotų vyriausybę įgyvendinti tokią ekonominę politiką. To pavyzdys gali būti sąlygos, susijusios su dotacijomis ar pinigais, kuriuos tokioms šalims gali suteikti daugiašaliai plėtros bankai, tokie kaip Afrikos plėtros bankas ar Pasaulio bankas.
Kitas ekonominės politikos analizės aspektas yra tokios ekonominės politikos poveikis šalies piliečiams. Pavyzdžiui, ekonominė politika gali būti nepopuliari, kurią piliečiai nesutiks gerai dėl trumpalaikių ir vidutinės trukmės sunkumų, su kuriais jie susidurs prieš tai, kai tikisi pastebėti ilgalaikius pagerėjimus. Įtraukimas į ekonominės politikos analizę taip pat yra politikos poveikis ekonomikai. Pavyzdžiui, vyriausybės sprendimas diegti įvairaus pobūdžio fiskalinę politiką paprastai priimamas tikintis, kad jos pakeis dabartinę tos šalies ekonominę situaciją.