Ekonominis efektyvumas yra tyrimas, kaip šalys ir įmonės maksimaliai išnaudoja savo ekonominius išteklius arba verslo įnašus. Tradiciniai ekonominiai ištekliai, esantys ekonominėje aplinkoje, yra žemė, darbas ir kapitalas. Kadangi tautos ir įmonės paprastai yra riboti šiais ištekliais, jos turi rasti efektyviausią būdą, kaip pagaminti maksimalų plataus vartojimo prekių kiekį, nešvaistydami išteklių. Neefektyvus ekonominių išteklių naudojimas šalyse gali sumažinti jų piliečių gerovę, o neefektyvus išteklių naudojimas gali lemti tai, kad įmonės išleidžia per daug kapitalo gamindamos prekes ar paslaugas.
Tautos paprastai matuoja efektyvų savo ekonominių išteklių naudojimą įvertindamos savo piliečių pragyvenimo šaltinius ar turtus. Aukšta tautos gyvenimo kokybė arba pragyvenimo lygis yra bendras rodiklis, rodantis, kad tauta maksimaliai padidino savo ekonominį efektyvumą leisdama didžiausiam skaičiui piliečių naudotis ekonominiais ištekliais. Laisvosios rinkos visuomenėje asmenims leidžiama pirkti, parduoti ar jais prekiauti pagal savo interesus. Efektyvumas bus pasiektas laisvosios rinkos visuomenėje, kai asmenys negalės pasiekti didesnio turto nesumažindami kito piliečio turto.
Be tautos ekonominio efektyvumo, ekonominėje rinkoje veikiantys verslai, gamindami vartojimo prekes ir paslaugas, susiduria ir su efektyvumo iššūkiais. Pirmas būdas, kuriuo įmonės gali pasiekti ekonominį efektyvumą, yra pasiekti maksimalią vartojimo prekių ar paslaugų produkciją, nedidinant ekonominių išteklių ar sąnaudų, reikalingų prekėms ar paslaugoms gaminti. Visos įmonės turi maksimalią produkciją su esamomis patalpomis ar įranga; jei įmonės negali gauti daugiau šio turto, kad padidintų gamybą, jos turi ieškoti kitų būdų, kaip pagerinti ekonominį efektyvumą.
Kitas įprastas būdas, kurį įmonės naudoja siekdamos ekonominio efektyvumo, yra plataus vartojimo prekių ar paslaugų gamyba už mažiausią įmanomą kainą. Šio tipo efektyvumas daugiausia orientuotas į efektyvų kapitalo panaudojimą, o ne tik į fizinius ekonominius žemės ar darbo išteklius. Valdymas arba kaštų apskaita yra įprastas įrankis, kurį įmonės naudoja siekdamos stebėti ekonominį kapitalo, išleisto gaminant prekes ar paslaugas, efektyvumą. Valdymo apskaita seka visą kapitalą, išleistą ekonominiams ištekliams, ir paskirsto dalį verslo išlaidų, naudojamų prekėms ar paslaugoms gaminti. Šis apskaitos metodas suteikia įmonėms tikslią gamybos sąnaudą, kad jos galėtų tinkamai nustatyti, kiek pinigų buvo išleista ekonominiams ištekliams ir kiek pinigų gali reikėti išleisti perkant daugiau ekonominių išteklių ar verslo sąnaudų.