Ekonominis sukrėtimas yra bet koks netikėtas įvykis, turintis drastišką poveikį ekonominei sistemai. Paprastai terminas „ekonominis šokas“ konkrečiai reiškia įvykius, kurie įvyksta už tam tikros ekonominės sistemos ribų, tačiau vis tiek daro didelį poveikį sistemai. Tačiau kai kuriais atvejais terminas taikomas reikšmingiems, bet netikėtiems įvykiams, vykstantiems sistemoje. Sukrėtimai dažniausiai būna pasiūlos sukrėtimai arba paklausos sukrėtimai; tiekimo sukrėtimai yra daug dažnesni. Ekonominėje sistemoje „pasiūla“ ir „paklausa“ reiškia tam tikros prekės ar prekių grupės prieinamumą ir troškimą rinkoje.
Pasiūlos ekonominio šoko metu koks nors netikėtas įvykis turi drastišką poveikį tam tikros prekės ar paslaugos pasiūlai. Jei tam tikros prekės ar paslaugos pasiūla labai sumažėja, jos savikaina linkusi didėti, o prieinamumas – mažėti. Šis ekonomikos sąstingio ir infliacijos derinys paprastai vadinamas stagfliacija. Kita vertus, teigiamas pasiūlos šokas paprastai padidina prieinamumą ir sumažina kainą. Kai taip nutinka, neretai pasiūla viršija paklausą, todėl susidaro neparduodamas prekių perteklius.
Kita vertus, esant paklausos ekonominiam šokui, netikėtas įvykis staiga ir reikšmingai pakeičia tam tikros prekės ar paslaugos paklausą. To poveikis ekonomikai yra panašus į pasiūlos ekonominio šoko padarinius. Kai paklausa labai padidėja, kainos didėja, o prieinamumas mažėja; mažėjant paklausai, mažėja kaina, o prieinamumas išlieka didelis. Staigus, drastiškas pasiūlos ar paklausos padidėjimas ir sumažėjimas atitinkamai vadinami teigiamais ir neigiamais pasiūlos ar paklausos sukrėtimais. Tiek pasiūlos, tiek paklausos sukrėtimai yra laikino pobūdžio; galiausiai ekonomika grįžta į tam tikrą pusiausvyrą.
Ekonominį sukrėtimą gali sukelti daug įvairių įvykių, kai kuriuos sukelia žmogaus veikla, o kai kuriuos tiesiog atsitiktinumas. Stichinės nelaimės gali sukelti ekonominius sukrėtimus, sunaikindamos prekių atsargas, sunaikindamos įvairias gamybos priemones arba sukeldamos staigų įvairių statybinių ar medicinos prekių poreikį. Naujų technologijų įdiegimas taip pat gali sukelti ekonominį šoką, nes kai kuriais atvejais naujos technologijos gali smarkiai padidinti tam tikro produkto pasiūlą. Paklausos sukrėtimai dažniausiai kyla dėl vyriausybės veiklos; mokesčių padidinimas ar sumažinimas arba pinigų ar fiskalinės politikos pokyčiai gali sukelti nenumatytus vartotojų paklausos pokyčius.