Eksporto apribojimas yra arba draudimas eksportuoti prekes į tam tikrą šalį ar asmenį, arba prekės kiekio, kurį galima eksportuoti į tą šalį ar asmenį, apribojimas. Eksporto apribojimus paprastai nustato vyriausybinės institucijos ir jie taikomi asmenims ar įmonėms, norintiems eksportuoti prekes iš savo šalies. Pavyzdžiui, JAV daugumos komercinių prekių eksporto apribojimus nustato Prekybos departamento Pramonės ir saugumo biuras (BIS). Apribojimą gynybos prekių eksportui nustato JAV Valstybės departamentas. Prekės, kurias galima arba kurių negalima eksportuoti, kartais lemia šalies užsienio politika, o šalių ar prekių, kurioms taikomi eksporto apribojimai, sąrašai dažnai gali keistis.
Asmenims, kuriuos vyriausybės priskyrė priešiškų tautų lyderiams, teroristų bendražygiams, priešo kovotojams ar prekeiviams narkotikais, gali būti taikomi eksporto apribojimai. Eksporto taisykles reglamentuojanti tauta šiuos asmenis dažnai priskiria užblokuotiems, nepatikrintiems arba atmestiems asmenims. JAV prekybos departamentas tvarko šių asmenų sąrašą, o eksportuotojai dažnai gali nustatyti, ar asmuo, kuriam nori eksportuoti prekes, yra šiuose sąrašuose. Prekių eksportas užblokuotiems arba uždraustiems asmenims yra neteisėtas. Jei eksportuotojas patikrina nepatvirtinto asmens tapatybę ir nėra nustatyta, kad tas asmuo kelia grėsmę priimančiajai šaliai, prekės gali būti eksportuojamos į jį.
Eksporto apribojimas gali būti taikomas užsienio valstybėms kaip ekonominės sankcijos forma. JAV eksportuotojams paprastai draudžiama gabenti bet kokias prekes į tokias šalis kaip Kuba, Iranas ar Šiaurės Korėja. Kitais atvejais tautos taikys ekonominius apribojimus svetimai tautai. Šiuo atveju daugumos prekių eksportas į tas šalis ribojamas, tačiau maistas, vaistai ir humanitarinė pagalba vis tiek gali būti siunčiami. Kitais atvejais eksporto apribojimą kartais panaikina vyriausybės, siekdamos palengvinti ekonominius ar vyriausybinius pokyčius priešiškose šalyse. Pavyzdžiui, JAV sutiko 2010 m. leisti eksportuotojams siųsti interneto technologijas į Iraną, Sudaną ir Kubą, tikėdamosi, kad interneto prieiga ir laisvas informacijos srautas padės palengvinti režimo pasikeitimą šiose šalyse.
Tam tikrų rūšių prekėms gali būti taikomi eksporto apribojimai. Elektroninius komponentus ir kompiuterius paprastai draudžiama siųsti tam tikroms šalims ar asmenims, nes šiuos elementus galima išardyti ir surinkti tam tikriems kariniams tikslams. Su telekomunikacijomis, navigacija ir varomosiomis sistemomis susijusias prekes taip pat griežtai reglamentuoja nacionaliniai eksporto įstatymai. Šių eksportuojamų prekių kiekis, asmuo ar šalis, į kurią jos eksportuojamos, ir numatomas prekių naudojimas dažnai turi būti dokumentais patvirtinti vyriausybei prieš jas eksportuojant.