Ekspozicijos terapija yra elgesio terapijos rūšis, kai pacientas susiduria su baiminančia situacija, objektu, mintimi ar atmintimi. Kartais tai apima trauminės patirties išgyvenimą kontroliuojamoje, terapinėje aplinkoje. Šios terapijos tikslas – sumažinti tam tikrose situacijose jaučiamą fizinį ar emocinį kančią. Jis gali būti naudojamas kovojant su nerimu, fobijomis ir potrauminiu stresu.
Ekspozicijos terapijos metu terapeutas padeda pacientui prisiminti nerimą keliančią mintį, traumuojančią situaciją ar bijotą objektą. Terapeutas taip pat padeda pacientui susidoroti su nemaloniomis emocijomis ar fiziniais simptomais, kurie gali kilti dėl šio poveikio. Susidūrę su situacijomis ir mintimis, kurios sukelia stresą, pacientai dažnai gali išmokti susidoroti su gebėjimais, galiausiai sumažindami ar net pašalindami simptomus.
Terapijos metu pacientai paprastai skatinami kalbėti apie savo jausmus ir išmokti susidoroti su baimėmis ir įtemptomis emocijomis. Jie taip pat skatinami išmokti naujų būdų, kaip žiūrėti į baimes ir kankinas situacijas. Hipnozė kartais naudojama kaip šio tipo terapijos dalis. Kartais naudojami net virtualios realybės metodai.
Kartais atsipalaidavimo metodai mokomi kaip ekspozicijos terapijos dalis. Šie metodai gali būti labai naudingi sprendžiant tiek fizinį, tiek emocinį kančią. Jie skirti padėti pacientui išlaikyti kontrolę, net susidūrus su situacija, objektu ar mintimi, kuri sukelia baimę ar kančią. Dažnai kvėpavimo pratimai mokomi kartu su terapija.
Ekspozicijos terapija kartais lyginama su desensibilizavimu. Tačiau skirtingai nuo desensibilizacijos, ši praktika tyčia sukelia paciento nerimą. Kita vertus, desensibilizacija sujungia atsipalaidavimą su laipsnišku įvedimu į nerimą sukeliantį objektą, mintį ar situaciją. Be to, ekspozicijos terapija pirmiausia apima labiausiai kankinančią mintį ar situaciją, o sistemingas desensibilizavimas prasideda nuo to, kas sukelia mažiausiai baimės.
Poveikio terapija gali apimti užtvindymą arba laipsniškus metodus. Kai naudojami užtvindymo metodai, pacientas gali būti veikiamas bauginančios ar varginančios minties, situacijos ar objekto net dvi valandas. Laipsniški metodai laikomi švelnesniais, nes pacientas gali susidurti su varginančius dirgiklius per trumpesnį laiko tarpą ir gali geriau kontroliuoti poveikio trukmę.