Nepaprastųjų situacijų valdymas – tai strategijų, skirtų ekstremalioms situacijoms ar nelaimėms valdyti, kūrimo ir įgyvendinimo procesas. Keturi pagrindiniai kritinių situacijų valdymo principai yra pasirengimas, švelninimas, reagavimas ir atkūrimas. Nors valdymo programos dažnai palaikomos vyriausybiniu ar organizaciniu pagrindu, jas taip pat gali naudoti šeimos ir mažos bendruomenės, kad galėtų geriau valdyti kritines situacijas.
Vienas iš pirmųjų kritinių situacijų valdymo elementų yra pasirengimas nelaimėms. Siekdama pasiruošti ekstremaliajai situacijai, ekstremalių situacijų valdymo komanda turi įvertinti galimas problemas ir parengti planus, kurie gali padėti bendruomenei geriau atlaikyti nelaimę. Pavyzdžiui, tornadų prieglaudų statymas ir vandens bei konservuotų prekių kaupimas gali būti vienas iš būdų pasiruošti galimam tornadui. Mokslinių tyrimų, kuriais siekiama sukurti pažangias įspėjimo apie žemės drebėjimus ar cunamius technologijas, finansavimas taip pat galėtų būti pasirengimo nelaimėms priemonė.
Sušvelninimas reiškia nelaimių valdymo veiksmus, kurie sumažina galimą katastrofos žalą. Pavyzdžiui, Kalifornijoje, kur daug žemės drebėjimų, kai kurios vietos valdžios įsakė modifikuoti senesnius pastatus, kad jie atlaikytų žemės drebėjimą, o nauji pastatai turi būti statomi pagal saugaus žemės drebėjimo kodeksą. Sumažindamos pavojus, kurie gali kilti nelaimės metu, ekstremalių situacijų valdymo komandos gali padėti sumažinti pavojaus lygį.
Didelė ekstremalių situacijų valdymo veiksmingumo dalis slypi gebėjime greitai ir sumaniai reaguoti į nelaimę. Sukūrus tvirtą reagavimo planą, reikia parengti aiškias, glaustas instrukcijas, kaip skubios pagalbos darbuotojai, pavyzdžiui, medicinos darbuotojai ar ugniagesiai, turi veikti krizės atveju. Reagavimo planai taip pat gali apimti kelis nenumatytų atvejų planų rinkinius, kuriuos galima aktyvuoti, jei nenumatytos aplinkybės neleistų naudoti pirminio reagavimo plano. Kiekviena nelaimės metu sugaišta minutė gali kainuoti gyvybes ir finansinę žalą, todėl norint išgyventi bet kokią katastrofą labai svarbu sukurti judrų ir veiksmingą reagavimo planą.
Atsigavimo po nelaimės mechanizmai taip pat gali būti labai svarbūs rengiant nelaimės planą. Vandens, elektros ir kitų esminių paslaugų atkūrimas po stichinės nelaimės gali kelti didelių rūpesčių atkūrimo komandai. Išspręsus pradines problemas, atkūrimo pastangos gali būti sutelktos į struktūrinės žalos įvertinimą ir taisymą bei laikino būsto suradimą perkeltiesiems piliečiams ir įmonėms. Be atkūrimo planų bendruomenės, nukentėjusios nuo nelaimės, gali likti dreifuojančios daugelį metų be galimybės atsistatyti ar judėti į priekį.
Didelio masto ekstremalių situacijų valdymą dažnai tvarko vyriausybinės organizacijos, pvz., Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra JAV arba ekstremalių situacijų valdymo agentūra Australijoje. Regioniniu lygmeniu policija, ugniagesiai ir medicinos darbuotojai taip pat gali naudoti ekstremalių situacijų valdymo principus, kad spręstų galimas krizes savo bendruomenėje. Įmonės, mokyklos ir kitos mažos organizacijos dažnai turi reagavimo į nelaimes planą, skirtą tik savo darbuotojams ar studentams. Namuose šeimos gali padėti pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, pašalindamos saugos pavojus namuose, sukurdamos aiškų veiksmų planą bet kokios galimos nelaimės atveju ir prižiūrėdamos skubios pagalbos rinkinį su maistu, vandeniu, vaistais ir kitomis būtinomis atsargomis.