„El. pašto apnėjos“ sąvoką sugalvojo mokslininkė Linda Stone, nagrinėjanti žmonių ir technologijų santykį. Ji taip pat atsakinga už „nuolatinio dalinio dėmesio“ koncepciją. Stone pirmą kartą parašė apie el. pašto apnėją 2008 m. vasario mėn., o ši tema greitai išplito internete per tinklaraščius ir naujienų svetaines, sukeldama klausimų apie tai, kaip žmonės sąveikauja su kompiuteriais ir technologijomis.
Pasak Stone, ji pirmą kartą pastebėjo el. pašto apnėjos reiškinį savyje, kai vieną dieną tikrino savo el. Stone suprato, kad ji sulaikė kvėpavimą, kai naršydavo savo pašto dėžutę, kai jos smegenys sukasi ir ji bandė išsiaiškinti, kur pateikti reikalus, į ką atsakyti ir kaip elgtis su kiekvieną rytą gaunamų el. laiškų asortimentu. Kai ji pastebėjo savo el. pašto apnėją, Stone pradėjo dairytis aplink ją ir pastebėjo, kad kiti žmonės, matyt, elgėsi taip pat – negiliai kvėpavo, hiperventiliavo arba visai nekvėpavo, tikrindami el. laiškus, naudodami telefonus ir atlikdami panašias užduotis. .
Stone tai suintrigavo ir ji paskambino technologijų pasauliui ir paklausė žmonių, ar jie pastebėjo tą pačią problemą. Ji taip pat apklausė keletą mokslininkų, kad sužinotų daugiau apie netaisyklingo kvėpavimo poveikį žmonių sveikatai, ir buvo suglumusi sužinojusi, kad kvėpavimo sulaikymas, paviršutiniškas kvėpavimas ir hiperventiliacija gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Per trumpą laiką sutrikęs kvėpavimas gali padidinti streso jausmą, nes jis yra susijęs su klajokliu nervu – „gyvūno smegenų“ dalimi, kuri, be daugelio kitų dalykų, prižiūri pagrindinius skrydžio ir kovos veiksmus. Kvėpuodamas netaisyklingai, organizmas sukelia nervinę reakciją, įsitempia, į nervų sistemą išmeta chemines medžiagas ir sujaukia kūną. El. pašto apnėja taip pat gali būti susijusi su svorio padidėjimu, pasak Stone, nes klajoklis nervas taip pat dalyvauja nustatant sotumo jausmą; taigi, nekvėpuodami ryte, kai tikrinate el. paštą, galite sutrikdyti savo pietų apetitą.
Galbūt pastebėjote el. pašto apnėją ir, deja, Stone nesiūlo problemos sprendimo būdų. Gali padėti atidesnis kvėpavimas apskritai, taip pat reguliarios pertraukėlės dirbant kompiuteriu. Tokios pertraukėlės taip pat suteikia galimybę leisti akims prisitaikyti, kol tempiate kūną ir atpalaiduojate mintis. Tai prisidės prie geresnės ilgalaikės sveikatos ir gali žymiai sumažinti stresą.