Elektrokardiografija, taip pat žinoma kaip EKG arba EKG, yra medicininės diagnostikos metodas, registruojantis širdies elektrinius impulsus. Užrašomi impulsai yra prieš širdies raumens susitraukimus. Ši neskausminga procedūra dažnai naudojama diagnozuojant vainikinių arterijų ligą, širdies ritmo sutrikimus, apsauginės širdies membranos uždegimą. Elektrokardiografija taip pat gali aptikti buvusį širdies priepuolį ir gali parodyti, ar asmuo tuo metu jį patyrė.
Paprastai elektrokardiografas pradedamas elektrodų prijungimu prie tam tikrų krūtinės, kulkšnių ir riešo sričių. Tada šie elektrodai prijungiami prie įrašymo mašinos. Mašinai imant elektrinius impulsus, rezultatai įrašomi ant riedančio milimetrinio popieriaus. EKG galima paimti gydytojo kabinete, greitosios pagalbos skyriuje ar net namuose naudojant nešiojamąjį širdies monitorių, vadinamą Holterio monitoriumi. Šis monitorius registruoja elektrinius impulsus ir širdies ritmą 24 valandas.
Kartais tam tikri veiksniai gali sutrikdyti elektrokardiografo tyrimo patikimumą. Stresas ir nerimas gali sukelti greitą ir nereguliarų širdies susitraukimų dažnį, kurio normaliomis aplinkybėmis paprastai nebūtų. Be to, tam tikrų vaistų, pvz., vaistų nuo peršalimo ir alergijos, vartojimas gali iškreipti rezultatus, nes jie stimuliuoja širdį. Paprastai žmonėms, kurie geria kavą ir vartoja kitus maisto produktus bei gėrimus, kurių sudėtyje yra kofeino, elektrokardiografo rezultatai gali būti nenormalūs.
Dažnai širdies vaistai, vadinami beta blokatoriais, gali užmaskuoti tam tikras širdies ligas. Paprastai beta blokatoriai sulėtina ir reguliuoja širdies ritmą. Daug kartų nutraukus beta adrenoblokatorių vartojimą, širdies ritmas ir susitraukimų dažnis vėl tampa nenormalūs. Svarbu pasakyti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, kai vartojate beta adrenoblokatorių ar bet kokius širdies vaistus, kai atliekamas elektrokardiografinis įvertinimas. Širdies stimuliatoriai taip pat sulėtina ir reguliuoja širdies veiklą, kuri taip pat gali būti rodoma elektrokardiografe kaip anomalija.
Paprastai, remiantis elektrokardiografo rezultatais, gali būti rekomenduojami kiti širdies tyrimai. Jei tyrimas rodo nukrypimą nuo normos, gali būti pasiūlyta echokardiograma. Šiame tyrime naudojamos garso bangos, kurios atsimuša į širdies struktūras, kad būtų galima vizualizuoti širdį, vožtuvus ir kraujagysles. Be to, norint nustatyti, ar yra vainikinių arterijų užsikimšimas, gali prireikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Elektrokardiografas gali rodyti širdies išemiją, kuri gali rodyti užsikimšimą.
Elektrokardiografo testas kartais duoda klaidingai teigiamus arba klaidingai neigiamus rezultatus. Kadangi testas nėra patikimas, svarbu jį papildyti išsamia fizine apžiūra ir ligos istorija. Kartais bus atliekami širdies fermentų kraujo tyrimai, siekiant atmesti miokardo infarkto ar širdies priepuolio buvimą. Kai pažeidžiamas širdies raumuo, širdies fermentai patenka į kraują ir atskleidžiami atliekant šį kraujo tyrimą. Norint atmesti širdies reiškinius, dažnai reikalingas diagnostinių testų derinys.