Elektrolitų testas paprastai matuoja kalio, natrio, bikarbonato ir chlorido kiekį kraujyje. Šie elektrolitai, ypač natris, gali atlikti svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo skysčių lygį. Chloridas paprastai padeda subalansuoti rūgšties kiekį kraujyje, o bikarbonatas padeda subalansuoti rūgšties kiekį organizmo audiniuose. Kalis paprastai padeda stabilizuoti širdies susitraukimų dažnį, taip pat gali padėti organizmui palaikyti tinkamą raumenų jėgos lygį. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimą gali sukelti įvairios sveikatos būklės, todėl elektrolitų tyrimas paprastai užsakomas, kai pacientas serga tokia liga arba kai pacientui pasireiškia simptomai, kurie gali rodyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą.
Elektrolitų kiekis organizme paprastai matuojamas kaip kraujo tyrimo dalis. Dauguma kraujo tyrimų apima elektrolitų tyrimą, nes gydytojai dažnai nerimauja, kad paciento simptomus bent iš dalies gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Daugumai medicininės pagalbos besikreipiančių žmonių atliekamas elektrolitų tyrimas, kad gydytojas galėtų patvirtinti, kad elektrolitų pusiausvyros sutrikimas nėra jų simptomų priežastis. Elektrolitų testas taip pat dažnai atliekamas kaip daugelio įprastinių fizinių egzaminų dalis.
Elektrolitų tyrimas gali būti atliekamas atskirai arba kaip išsamesnės kraujo grupės dalis. Pacientai, kuriems nustatytas tik vienas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, gali būti stebimi, siekiant išsiaiškinti, ar disbalansas išnyksta. Daugybė veiksnių gali turėti įtakos elektrolitų balansui, įskaitant mitybą ir vandens vartojimą. Dehidratacija yra dažna elektrolitų pusiausvyros sutrikimo priežastis, nors kitos priežastys gali būti inkstų funkcijos sutrikimas ir diabetas.
Simptomai, kurie paprastai gali rodyti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, paprastai yra silpnumas, protinis sumišimas, nenormalus širdies plakimas ir skysčių susilaikymas. Kai kurie receptiniai vaistai, įskaitant steroidinius vaistus, kosulį slopinančius vaistus ir geriamuosius kontraceptikus, gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą kaip šalutinį poveikį. Žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinių ligų, tokių kaip kepenų liga, širdies liga, inkstų liga ar aukštas kraujospūdis, gali prireikti reguliariai matuoti elektrolitų kiekį pagal ligos valdymo planą.
Gydant mažą ar nereguliarų elektrolitų kiekį galima keisti dietą ir skysčių vartojimą. Gali būti paskirti vaistai, padedantys reguliuoti elektrolitų kiekį organizme. Elektrolitų tyrimas paprastai kartojamas reguliariai, kai nustatomas netinkamas elektrolitų lygis. Ilgalaikis elektrolitų balansas gali sukelti galvos svaigimą, raumenų mėšlungį ir silpnumą. Negydomos šios sąlygos gali būti net mirtinos.