Elektroniniai žemėlapiai yra suskaitmeninti geografinių vietovių atvaizdai. Šiuos įrankius galima naudoti visame kame – nuo navigacijos automobilyje iki etnografinių duomenų kartografavimo. Daugelis jų yra laisvai prieinami visuomenės nariams, kurie gali juos atsisiųsti ir naudoti įvairiuose įrenginiuose, įskaitant redagavimo programas, leidžiančias atlikti tam tikrus pakeitimus. Elektroninių žemėlapių ir priedų gamintojai taip pat gali leisti naudoti „crowdsourcing“, kai vartotojai pateikia duomenis, kad galėtų keistis tarpusavyje tinkle.
Paprasčiausia elektroninio žemėlapio forma yra rastrinis žemėlapis, kuris veikia panašiai kaip tradicinio popierinio žemėlapio nuskaitymas. Tai suteikia visas tas pačias funkcijas, o vartotojas gali priartinti ir nutolinti. Kiekvieną kartą priartinus, naudotojo naudai rodomas naujo mastelio žemėlapis. Kai kurios programos leidžia vartotojui braižyti maršrutus ir užsirašyti rastriniuose žemėlapiuose. Tačiau šie žemėlapiai nėra interaktyvūs ir jų funkcionalumas gali būti ribotas vartotojo naudai.
Tai tiesioginis kontrastas su vektoriniais žemėlapiais, kur žemėlapyje yra informacijos sluoksniai, kurie suteikia vartotojui daug funkcijų. Pavyzdžiui, gatvių žemėlapis gali būti sulygiuotas su pasaulinės padėties nustatymo palydovais, kad galėtų susieti su navigacijos įrenginiu. Vartotojo padėtis žemėlapyje gali būti tiksliai nustatyta, o įrenginys gali suteikti vartotojui nuorodas tarp dviejų ar daugiau taškų. Vektoriniai žemėlapiai taip pat gali susieti su tokiomis paslaugomis kaip restoranų apžvalgos, degalinių vietos nustatymo priemonės ir kiti naudotojui naudingi įrankiai.
Atliekant tyrimus elektroniniai žemėlapiai gali būti vertinga priemonė. Tyrėjai gali įterpti duomenis tiesiai į žemėlapį, kad sukurtų įvairias diagramas. Pavyzdžiui, žmonės, besidomintys pajamomis, galėtų susikurti skirtingų pajamų lygių regioninį žemėlapį. Informacija gali būti susijusi su amžiumi, lytimi ir kita statistika, kad tyrėjas galėtų ja manipuliuoti įvairiais būdais. Su kiekvienu atnaujinimu elektroninis žemėlapis gali būti atnaujintas, kad būtų rodomi pakeitimai ir būtų pateikta vaizdinė nuoroda į aptariamas temas.
Žmonės taip pat gali naudoti elektroninius žemėlapius tokiai veiklai kaip oro sąlygų, aukščio, klimato sąlygų ir kitų aplinkos veiksnių stebėjimas. Tokiu atveju žemėlapis gali būti susietas su vyriausybinės agentūros tvarkoma duomenų baze. Kai kurie elektroniniai žemėlapiai siūlo atnaujinimus realiuoju laiku, pvz., įspėjimus, kai tam tikroje zonoje įvyksta žemės drebėjimai. Ši funkcija gali būti naudinga mokslininkams ir visuomenės nariams, planuojantiems keliones ar sekantiems gamtos įvykius.