Visi šiuolaikiniai asmeniniai kompiuteriai šiandien yra elektroniniai skaitmeniniai kompiuteriai. Elektroninis skaitmeninis kompiuteris veikia naudodamas elektrą, kad padėtų skaitmeniniams signalams tarp procesoriaus, laisvosios kreipties atminties (RAM) ir kitų kompiuterio posistemių komponentų, tokių kaip vaizdo plokštė ir standusis diskas. Skaitmeninius kompiuterius galima palyginti su analoginiais kompiuteriais, kurie buvo pirmosios versijos to, ką šiandien žinome kaip kompiuterius. Analoginis kompiuteris naudoja tam tikrą fizinį dydį – mechaninį ar elektroninį – skaičiavimams atlikti, o skaitmeninis kompiuteris naudoja dvejetainius skaitmeninius signalus.
Elektroninis skaitmeninis kompiuteris veikia nukreipdamas elektros srovę per maitinimo šaltinį. Ši elektra nukreipiama į pagrindinę kompiuterio plokštę, kuri tiekia maitinimą prie sistemos prijungtiems procesoriui, laisvosios kreipties atminčiai ir periferinės jungties sąsajos (PCI) įrenginiams. Pagalbiniai komponentai, tokie kaip DVD-ROM įrenginys ir standusis diskas, maitinimą gauna tiesiai iš maitinimo šaltinio, o ne per pagrindinę plokštę.
Kompiuteris veikia naudodamas dvejetainę kalbą. Elektroniniai skaitmeniniai kompiuteriai „kalba“ dvejetainiu būdu kaip savo gimtąją kalbą, kurią sudaro tik du simboliai: „1“ ir „0“. „1“ reiškia „įjungimo“ grandinę, o „0“ reiškia „išjungimo“ grandinę. Šių simbolių kombinacijos eilutėje gali būti pavaizduotas bet koks skaičius, raidė ar kitas simbolis. Šio tipo kompiuteriai nuolat verčia pelės, klaviatūros ir visų kitų išorinių įrenginių įvestį į dvejetainį.
Procesorius arba centrinis procesorius (CPU) yra elektroninio skaitmeninio kompiuterio širdis ir siela. CPU veikia atlikdamas aritmetines operacijas; apsiribojama paprastu daugyba, sudėtimi, atimta ir dalyba. Jo greitis matuojamas aritmetinių operacijų skaičiumi, kurį jis gali atlikti kiekvieną sekundę. Šiuolaikiniams procesoriams tai nurodoma gigahercais (GHz). Šiuolaikiniams procesoriams įprastas procesoriaus greitis nuo 2.0 iki 3.0 GHz.
Elektroninis skaitmeninis kompiuteris saugo informaciją trijose bendrose vietose: procesoriaus integruotoje talpykloje, RAM, prijungtoje prie pagrindinės plokštės, ir standžiajame diske. Šios parinktys išvardytos mažėjančia tvarka pagal greitį ir kainą – talpyklos atmintis yra greitesnė ir brangesnė nei RAM, kuri yra greitesnė ir brangesnė nei standžiojo disko saugykla – tačiau stabilumo didėjimo tvarka. Talpykloje saugoma informacija paprastai išplaunama, kai procesorius baigia ją naudoti, o RAM saugoma informacija išlieka tol, kol ją išvalo kita programa arba išjungiamas kompiuteris. Kietojo disko saugykla yra vienintelė tokio tipo kompiuterių laikmena, kuri išlieka ir po išjungimo.