Kas yra elektronų gaudymas?

Elektronų gaudymas vyksta atomo, kuriame yra daug protonų ir mažai neutronų, branduolyje. Šio proceso metu vienas iš atomo branduolyje esančių protonų įtraukia orbitoje skriejantį elektroną ir neutralizuoja tiek elektroną, tiek save patį. Dėl to atomas suyra ir tampa kitu elementu, turinčiu tą pačią atominę masę. Elektronų gaudymas vyksta ne visuose elementuose ir nevyksta su protonais ar elektronais, kurie nėra santykinai masyvių atomų dalis.

Atomai gali patirti radioaktyvų skilimą įvairiais būdais, įskaitant elektronų gaudymą. Šis procesas paprastai vyksta atomuose, kurie neturi pakankamai energijos, kad galėtų dalyvauti kitų tipų radioaktyviose medžiagose, įskaitant pozitronų emisiją, kuri vyksta per panašų procesą. Energijos kiekis, reikalingas vienam iš šių skilimo procesų, nustatomas lyginant energijos kiekį atome su kiekiu dukteriniame atome, į kurį jis galėtų suskaidyti. Atomai, kurie fiksuoja elektronus, reikalauja mažiau energijos nei kiti radioaktyvūs atomai.

Kai atomas suyra elektronų gaudymo procese, jis įtraukia vieną iš savo elektronų į savo branduolį. Šie elektronai paprastai paimami iš K arba L elektronų apvalkalų, kurie yra du arčiausiai atomo branduolio esantys apvalkalai. Laisvieji protonai ir elektronai negali sąveikauti vienas su kitu per elektronų gaudymo procesą.

Kai elektronas yra įtrauktas į atomo branduolį, jį sugeria vienas iš protonų. Teigiama, kad būtent šis protonas užfiksuoja elektroną. Reakcija, kuri vyksta tarp protono ir elektrono, priverčia šias dvi daleles neutralizuoti, todėl susidaro neutronas ir neutrinas, kuri yra maža dalelė, panaši į elektroną, tačiau neturinti krūvio. Neutronas lieka atomo branduolyje, o neutrinas pašalinamas iš atomo.

Po elektronų gaudymo atomas yra kitoks elementas, nei buvo iš pradžių. Šis dukterinis atomas bus elementas, kuris periodinėje lentelėje buvo tiesiogiai prieš pradinį atomą, nes jo branduolyje bus vienu protonu mažiau, o atomai apibrėžiami pagal jų turimų protonų skaičių. Vieno elemento pakeitimas kitu sukelia atomo susijaudinimą. Ši papildoma energija išsiskiria išleidžiant papildomą elektroną, rentgeno spindulius, o kartais ir gama spindulius. Rentgeno ir gama spindulių išsiskyrimas yra tai, kas daro elektronų gaudymo procesą radioaktyvų.