Elektrostatinė jėga yra reiškinys, atsirandantis dėl lėtai judančių arba stacionarių elektros krūvių. Jį tyrinėja elektromagnetinę sąveiką analizuojantys mokslininkai, vadinami elektrostatika. Konkrečiai, elektrostatinė jėga yra fizinė reakcija, kuri palaiko elektromagnetinį lauką, kurį sukuria subatominės dalelės, tokios kaip elektronai ir protonai. Kad elektrostatinės jėgos išliktų darnios, šios dalelės turi nepriklausomai palaikyti tiek teigiamus, tiek neigiamus krūvius ir atitinkamai reaguoti viena į kitą. Remiantis fizikos dėsniais, yra keturios pagrindinės jėgos, apibūdinančios dalelių reakcijas, iš kurių viena laikoma elektromagnetine jėga, dėl kurios tam tikromis sąlygomis susidaro elektrostatinė jėga.
Elektrostatinė jėga tarp elektronų ir protonų yra viena stipriausių jėgų visatoje, net galingesnė už gravitaciją. Vandenilio atomas, kuriame yra tik vienas elektronas ir vienas protonas, turi pagrindinę gravitacijos jėgą, kuri palaiko jį kartu. Tačiau kiekviena subatominė dalelė gali sukurti ir elektrostatinę jėgą, kuri tampa dar stipresnė. Fizikoje dėsniai teigia, kad tarp dalelių turi būti veikiamas jėgos dydis, kuris yra 1024 kartus stipresnis už paprastą gravitaciją. Kiekviename visatos atome natūralioje būsenoje yra tolygus protonų ir elektronų kiekis, sukuriantis stiprią elektrostatinių jėgų buvimą.
Kai du paviršiai liečiasi vienas su kitu, vyksta krūvių pasikeitimas, dėl kurio atsiranda elektrostatinės jėgos. Kai vienoje iš šių medžiagų yra pasipriešinimas, elektrostatiniai krūviai yra labiau pastebimi stebėtojui. Atspari medžiaga išlaiko elektrostatinį krūvį ilgesnį laiką, kol krūviai tampa neutralizuoti, pavyzdžiui, esant statiniam šokui.
Kulono dėsnis apibrėžia pagrindines elektrostatinės traukos jėgos teorijas elektrostatikos moksle. Jį 1780-aisiais įkūrė prancūzų fizikas Charlesas Augustinas de Kulonas. Jis panaudojo pagrindines elektromagnetizmo teorijas, kad nustatytų formules ir lygtis, apibrėžiančias elektromagnetines jėgas ir elektrostatiką.
Vienas dažniausių kasdieniame gyvenime matomų elektrostatinės jėgos pavyzdžių atsiranda, kai kas nors atidaro plastikinę pakuotę. Dažnai ši pakuotė prilimpa prie pirštų. Taip yra dėl to, kad elektrai atsparių savybių turinti pakuotė nutrynė į kitus paviršius ir taip susidarė elektrostatinis krūvis. Senovės graikai pirmieji pastebėjo šią sąvoką tyrinėdami gintarą. Gintaras turi savybę pritraukti daleles, kai trinamas su kita medžiaga.