Elgesio aktyvinimas yra tam tikra terapija, daugiausia naudojama pacientams, sergantiems lėtine depresija ir potrauminio streso sutrikimu (PTSD). Tokios terapijos metu paprastai tiriami paciento elgesio modeliai, siekiant išsiaiškinti, kodėl jis ar ji serga depresija. Daugelis elgesio aktyvinimo terapeutų taip pat ieško veiksmų, kurie trukdytų pacientui normaliai ir patenkintai veikti visuomenėje. Kitas žingsnis paprastai apima veiklos, kuri pacientui patinka ir kuri teikia pasitenkinimą bei paguodą, atradimą. Terapeutas dažniausiai padeda pacientui pasinaudoti šia veikla, kad įveiktų savo vidinius blokus.
Daugelis žmonių, patyrusių trauminį įvykį ar kenčiančių nuo depresijos, vengia tam tikros veiklos arba turi mažai motyvacijos pratęsti save. PTSD atvejais pacientas gali atmesti tam tikrus veiksmus, situacijas, vietas ir žmones, kurie jam primena apie įvykį. Tai gali turėti nedidelį ar sunkų poveikį paciento gyvenimui. Pavyzdžiui, PTSD pacientas, kuris nekenčia tam tikro odekolono kvapo, paprastai gali jo išvengti ir veikti normaliau nei pacientas, kuris vengia važiuoti motorizuotu transportu, pavyzdžiui, automobilių, autobusų, traukinių ir lėktuvų.
Ta pati teorija galioja ir tiems, kurie kenčia nuo depresijos. Šie pacientai nebūtinai vengia veiksmų ir vietų, bet turi mažai energijos ar noro bendrauti su kitais ir būti aktyviems. Elgsenos aktyvinimo terapija tiria tiek pacientus, tiek ieškant dalykų, kuriuos jie mėgsta daryti, turimus įgūdžius ir žmones ar vietas, kurios jiems naudingos. Tada terapeutas padeda kiekvienam pacientui atkurti savo gyvenimą aplink šiuos dalykus.
Įprastoje elgesio aktyvinimo sesijoje terapeutas ir pacientas gali sudaryti pacientui priimtinų, teigiamų veiklų sąrašą. Tada terapeutas padeda pacientui pasirinkti tam tikrą skaičių šių veiklų, kurios būtų įtrauktos į savo kasdienį gyvenimą. Pirmoje sesijoje pacientas gali pasirinkti tik vieną ar dvi veiklas, o po kelių savaičių skaičių padvigubinti arba trigubai. Esmė – padėti pertvarkyti paciento emocinę būseną, palaikant jį teigiama patirtimi.
Kai pacientas baigia visas pradines sąraše nurodytas veiklas, elgesio aktyvinimo terapeutas paprastai padeda pacientui pridėti daugiau. Potrauminio sindromo pacientui tai gali apimti naudingą veiklą, apimančią tai, ko jis ar ji paprastai vengia. Pavyzdžiui, aukščiau paminėtoje situacijoje terapeutas gali pasiūlyti pacientui važiuoti taksi į koncertą vos už kelių kvartalų nuo jo namų. Švelnus poveikis ir teigiamas rezultatas palaipsniui padeda PTSD sergantiems pacientams išplėsti savo komforto zonas ir tapti mažiau santūriems.
Depresija sergantiems pacientams gali prireikti atlygio sistemos, pagrįstos terapijos sesijomis. Terapeutas gali sugalvoti žetonų sistemą, kurioje pacientas atlieka tam tikrą skaičių veiklų ir gauna tai, ko nori. Tai ypač tinka depresija sergantiems vaikams ir paaugliams, nes tėvai gali padėti naudodami sistemą namuose.