Kas yra elnienos sriuba?

Elnienos sriuba – lėtai verdama sriuba arba troškinys iš laukinių žvėrienos ir daržovių. Paprastai sriuboje naudojama kai kurių rūšių elnių mėsa. Tai tradicinis daugelio skirtingų kultūrų patiekalas, vertinamas dėl sodraus, sodraus skonio.

Elnių mėsa nebūtinai gaunama sumedžiojus laukinius žvėrieną. Daugelis medžiotojų mėgsta nulupti odą ir konservuoti nužudytą mėsą, tačiau kiti elnienos perka turguje. Elniai, kaip ir kiti atrajotojai, taip pat auginami ūkyje dėl mėsos ir odos.

Priklausomai nuo elnio mitybos, elnienos riebalų ir cholesterolio kiekis gali būti labai mažas. Laukinio elnio, kuris daug mankštinasi ir minta tik žole bei žieve, riebalų ir cholesterolio kiekis paprastai bus mažesnis nei ūkyje auginamų elnių, kurie šeriami kukurūzais. Abu skanūs, tačiau prieš valgant laukinę elnieną gali tekti pamarinuoti, nes dėl riebalų trūkumo ji gali būti gana kieta.

Elniena yra tamsi, žvėrienos mėsa. Jis panašus į avieną arba antį, turi išskirtinę spalvą ir pilną skonį. Asmenims, kurie nėra įpratę valgyti žvėrienos, stiprus skonis gali nepatikti.

Venijos valgymas yra tūkstančius metų menanti tradicija. Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje ir Amerikoje yra ypač turtinga istorija, susijusi su elnių medžiokle ir valgymu. Kiekviena šalis turi savo tradicinius elnienos sriubos virimo būdus. Mėsa dažnai kepama su daržovėmis, prieskoniais ir vandeniu arba sultiniu. Kai kuriuose regioniniuose patiekaluose taip pat yra vietinių augalų. Pavyzdžiui, Škotijoje populiarus priedas yra dilgėlės.

Daugelyje šalių įprastas elnienos sriubos ruošimo būdas reikalauja marinavimo ir lėto virimo. Kadangi mėsa iš prigimties yra liesa, ji gali būti kieta, jei ji iškepa per greitai. Daugelis receptų reikalauja, kad mėsa būtų marinuojama aliejuje arba piene keletą valandų, o po to mėsa lėtai kepama ant silpnos ugnies. Dažnai rekomenduojama, kad sriuba niekada neužvirtų. Tai padeda suminkštinti mėsą ir išlaisvina jos skonį.

Elnienos sriubos variantas – elnienos troškinys. Jis labai panašus į elnienos sriubą, bet paprastai neturi plono sultinio. Jis taip pat marinuojamas ir verdamas lėtai, tačiau jo sultinys sutirštėja, panašus į padažą. Jame taip pat gali būti mažiau daržovių ir jis gali būti patiekiamas ant ryžių ar bulvių lovos.