Sąvoka „emocijų darbas“ reiškia žmogaus gebėjimą valdyti ir kontroliuoti savo emocijas, ypač bendraujant su kitais žmonėmis. Tai daroma sąmoningai siekiant išsaugoti ir pagerinti santykius. Terminą 1979 m. sugalvojo Arlie Russellas Hochschildas, sociologijos profesorius, pradėjęs emocijų įtraukimą į sociologinius tyrimus.
Profesorė Hochschild skiria emocinį darbą nuo „emocinio darbo“ – kito termino, kurį ji sugalvojo. Pirmasis terminas yra konkrečiai susijęs su pastangomis, kurios daromos artimuose arba „privačiuose“ santykiuose, o antroji – pastangoms, atliekamoms „viešoje“ auditorijoje, pavyzdžiui, darbo vietoje. Kaip ir tai, kaip žmogus apsirengęs ir atrodo, gali prisidėti prie to, kaip jis prisistato, atitinkamų emocijų valdymas ir savotiškai vaidinimas padės parodyti žmogų teigiamai. Hochschildas taip pat tvirtino, kad emocijos turi „taisykles“, kurias valdo tam tikrų socialinių situacijų normos; mūsų emocinės reakcijos priklauso nuo to, kur esame ir su kuo esame. Štai kodėl kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, ginčai, yra nerimtini, kai jie atliekami viešose vietose.
Egzistuoja keli būdai, kuriais žmogus gali dirbti emocijomis, vienas iš jų yra kognityvinis metodas, kai asmuo gali sąmoningai analizuoti savo mintis ir racionalizuoti, kuris emocinis atsakas yra geriausias, atsižvelgiant į aplinkybes. Ypač su pykčiu žmogus turi polinkį būti neracionaliam, todėl daugelis ekspertų siūlo suskaičiuoti iki dešimties ar 100 emocijoms nuraminti. Kai kuriais atvejais žmonės suvokia savo emociją, suteikdami „abejonių naudą“ situacijai arba asmeniui, su kuriuo konfliktuoja. Keisdamas savo mąstymą apie ką nors ar ką nors, žmogus gali pakeisti savo savijautą. Kai kurie žmonės, kurie reguliariai medituoja, patvirtina, kad geriau valdo savo jausmus.
Antrasis emocijų darbo metodas yra fizinis požiūris, kai žmogus naudoja savo kūną, kad pakeistų savo nuotaiką, paprastai stengdamasis sumažinti pyktį arba nuraminti nervingumą. Daugelis žmonių prieš kalbėdami paprastai giliai įkvėpia ir iškvėpia, o kai kurie rėkdami ar stumdami apsiverčia pečiais ir sukasi kaklą. Moksliškai įrodyta, kad kai kurios kūno veiklos gali pagerinti emocijų valdymą, todėl žmonėms, turintiems pykčio problemų, patariama užsiimti sportu, kad sukurtų sveiką emocijų išmetimą.
Emocinis darbas taip pat gali būti atliekamas naudojant gestų metodą, kažkaip susijusį su fiziniu požiūriu. Žmogus, naudodamas savo kūno kalbą, gali perteikti, paslėpti ar generuoti tam tikras emocijas. Jis gali dažniau šypsotis, kad sukurtų laimės jausmą, arba gali sąmoningai vengti sukryžiuoti rankas, kad žmonės manytų, kad jis nėra snobas. Gestai taip pat gali apimti ką nors padaryti kitam asmeniui, pavyzdžiui, apkabinti ar laikyti už rankos kalbant.