Kas yra emocinė izoliacija?

Emocinė izoliacija yra būsena, kai asmuo yra psichiškai nutolęs nuo kitų žmonių. Asmuo, sergantis šia liga, gali atrodyti sustingęs ir nuolat traukiasi nuo kitų. Be psichinio ryšio stokos, emociškai izoliuoti žmonės linkę mažai dominti ir kitų jausmus.

Daugelis žmonių, kenčiančių nuo tokios izoliacijos, turi stiprius socialinius tinklus, tačiau neturi stipraus ryšio su savo draugais. Nors jie gali užmegzti paviršutinišką draugystę, jie dažnai negali pasitikėti daugeliu žmonių. Emociškai izoliuoti žmonės dažniausiai jaučiasi vieniši ir negali bendrauti su kitais. Ši būklė istoriškai buvo labiausiai paplitusi tarp vyrų.

Prieš šią būseną dažnai būna arba sutampa depresija, nerimas ir nepakankamumo jausmas. Gali būti sunku nutraukti blogų jausmų ciklą, susijusį su emocine izoliacija, nes bet kuri iš šių sąlygų gali sustiprinti kitų simptomus. Labiausiai paplitęs gydymas yra terapija, sprendžianti blogų jausmų, vedančių į izoliaciją, priežastis.

Kai kurios kitos sąlygos gali sukelti izoliaciją, net jei asmuo gali norėti užmegzti ryšius su kitais. Tai gali apimti agorafobiją, socialinį nerimą ir kai kuriuos narcisizmo atvejus. Tokiais atvejais asmenys dažnai būna nusivylę, nes jaučiasi užblokuoti užmegzti emocinius ryšius.

Yra ir kitų sąlygų, lemiančių emocinę izoliaciją, kai asmuo gali nenorėti užmegzti psichinių ryšių su kitais. Tai gali apimti autizmą ir šizoidinę asmenybę. Kai kuriais atvejais narcizai taip pat gali emociškai atsiriboti dėl pranašumo jausmo. Šie atvejai gali būti sudėtingesni, nes asmuo gali nejausti poreikio keistis.

Daugelis žmonių, kurie patiria emocinę izoliaciją, negali išlaikyti draugų dėl nejautraus ar egocentriško elgesio. Kai kuriais atvejais netikslus savęs vertinimas gali neleisti izoliuotam žmogui suprasti, dėl ko šios draugystės nutrūksta. Pokalbių terapija gali padėti atskleisti kai kurias iš šių paslapčių.

Emocinė izoliacija dažnai painiojama su socialine izoliacija, nors tai yra dvi skirtingos sąlygos. Asmuo, linkęs būti fiziškai nutolęs nuo kitų, yra socialiai izoliuotas. Žmonės, sergantys šia liga, paprastai daug laiko praleidžia vieni, kartais kelias dienas iš eilės, ir gali neturėti labai daug draugų. Emociškai izoliuoto žmogaus psichinė būsena skiriasi, tačiau ilgainiui gali sukelti socialinę izoliaciją. Įprasta, kad asmuo vienu metu patiria abi sąlygas.