Emociniai nuotaikų svyravimai yra ekstremalūs emocijų ar elgesio pokyčiai, kurie gali atsirasti be įspėjimo. Nuotaikos svyravimai yra gana dažni ir gali turėti įvairių priežasčių, tokių kaip hormoniniai pokyčiai, cheminis disbalansas ar stiprus stresas. Nors daugelis žmonių kartais patiria nuotaikų svyravimus, kartais jie gali būti rimtesnės būklės, pvz., bipolinio sutrikimo, simptomas.
Emocinės nuotaikos svyravimai gali atsirasti tarp bet kurių dviejų nuotaikų tipų. Pavyzdžiui, žmogų, kuriam apskritai gera diena, staiga gali užplūsti liūdesio, depresijos ir vienatvės jausmai. Nuotaikos svyravimai gali veikti ir kita linkme, pavyzdžiui, labai supykęs žmogus staiga tampa euforiškai laimingas ar net prisipildo nevaldomo juoko. Nepriklausomai nuo krypties, nuotaikų svyravimai gali būti gana stulbinantys ir keliantys nerimą tiek asmeniui, kuris patiria svyravimą, tiek aplinkiniams. Nuotaikos svyravimai gali būti ypač varginantys, nes gali atrodyti, kad emocijų pokyčiai neturi tiesioginės ar pagrįstos priežasties.
Viena dažniausių emocinių nuotaikų svyravimų priežasčių yra hormoniniai pokyčiai. Tiek vyrai, tiek moterys gali patirti emocinį šalutinį hormoninių pokyčių poveikį, nors šis sindromas dažniau siejamas su moterimis dėl nuspėjamų hormoninių pokyčių, lydinčių menstruacijas. Paaugliai, nėščios moterys ir moterys, išgyvenančios menopauzę, gali būti labiau pažeidžiamos hormonų sukeltų emocinių nuotaikų svyravimų. Kai kuriais atvejais žmonės, vartojantys vaistus, kurie keičia hormonų išsiskyrimą, taip pat gali būti linkę į nuotaikos pokyčius.
Cheminis disbalansas smegenyse taip pat gali sukelti didelius nuotaikos svyravimus. Cheminis disbalansas atsiranda, kai smegenys išskiria per daug arba per mažai neurotransmiterių, kurie veikia emocijas, pavyzdžiui, dopaminą ir serotoniną. Cheminį disbalansą gali būti sunku galutinai diagnozuoti, tačiau dažnai jie gydomi vaistais, kuriais bandoma atkurti neurotransmiterių pusiausvyrą.
Kai kuriais atvejais emocinius nuotaikų svyravimus galima atsekti dėl neįprastų ar užsitęsusių stipraus streso epizodų. Asmuo, patiriantis didžiulį stresą, gali patirti miego trūkumą arba lėtinę nerimo, baimės ar nerimo būseną. Šis varginantis derinys gali sumažinti gebėjimą kontroliuoti nuotaiką ir padidinti dirglumo, depresijos ir panikos priepuolių tikimybę.
Ilgalaikiai ir stiprūs nuotaikų svyravimai gali būti pagrindinės psichologinės ar cheminės būklės, pvz., depresijos, bipolinio sutrikimo ar ribinio asmenybės sutrikimo, požymis. Tokiais atvejais nuotaikos svyravimai gali kelti kasdienį susirūpinimą arba nepaaiškinamos depresijos ar euforijos epizodai gali trukti kelias dienas ar savaites, kol staiga pasikeičia. Gydytojai dažnai rekomenduoja pasikonsultuoti su psichologu ar šeimos gydytoju, jei emocinės nuotaikos svyravimai atsiranda dažnai ar dėl kokių nors priežasčių kelia nerimą.