Emocinio intelekto koeficiento (IQ) testas yra vienas iš kelių standartizuotų testų, skirtų įvertinti asmens savimonę ir emocinį suvokimą. Nors yra keletas emocinio IQ testų tipų, dauguma jų veikia pagal gebėjimus, savybes arba mišrų emocinio intelekto modelį. Emocinio IQ testo stilius skiriasi priklausomai nuo kiekvieno modelio, tačiau dauguma jų apima tam tikrą problemų sprendimą, hipotetinius scenarijus arba pačių pateiktus duomenis. Visi bando statistiškai kiekybiškai įvertinti atsakymus ir pateikti procentilius bei vidutinius balus.
Į gebėjimus orientuotas emocinio IQ testas daug dėmesio skiria problemų sprendimui, skirtas įvertinti testuojančiųjų gebėjimą aptikti, suprasti ir kontroliuoti emocijas savo ir kitų viduje. Testas renka duomenis iš visų dalyvių ir siūlo individualius balus pagal tai, kaip jie atitinka bendrą testavimo populiaciją. Aukšti balai rodo aukštą bendrųjų socialinių normų suvokimą. Vienas iš dažniausiai naudojamų gebėjimų testų yra Mayer-Salovey-Caruso emocinio intelekto testas (MSCEIT), kuriame iš viso yra 122 klausimai.
Į bruožus orientuoti emocinio IQ testo modeliai matuoja daugiau pačių pateiktų duomenų. Vienas iš labiausiai patikimų šių testų yra Trait Emocinio intelekto klausimynas (TEIQue). Testas matuoja emocinį reaktyvumą, savikontrolę, socialinį malonumą ir bendrą emocinį stabilumą bei gerovę. Be testo rezultatų, koreliuojančių su penkių faktorių modelio (FFM) aprašytais asmenybės bruožais, jis taip pat rodo ryšį tarp šeimos narių balų, o tai rodo, kad bruožai yra iš dalies paveldimi.
Mišrūs modeliai matuoja platesnį emocinio intelekto spektrą, įskaitant savęs ir kitų suvokimą, gebėjimą sėkmingai naršyti sudėtinguose santykiuose ir savikontrolę. Šie testai taip pat labai priklauso nuo pačių pateiktų anketų duomenų. Du pagrindiniai mišrūs modeliai yra „Bar-On“ modelis ir „Emotional Competencies“ modelis.
Kilo keletas ginčų dėl emocinio IQ testo vertės, įskaitant teiginį, kad emocinis intelektas negali būti oficialiai priskiriamas intelekto rūšiai. Skirtingai nuo kitų IQ testų, emocinis intelektas dažnai vertinamas pagal pačių pateiktus duomenis, todėl kritikai abejoja šių testų pagrįstumu. Kiti teigia, kad gebėjimų testai matuoja kultūrinių ar emocinių normų pažinimą arba gebėjimą socialiai prisitaikyti, o ne gebėjimus savaime. Keletas tyrimų taip pat parodė, kad daugelis emocinio IQ testų nesuteikia patikimų duomenų, kurie nuspėtų socialinius rezultatus įvairiuose gyvenimo aspektuose, įskaitant lyderystę darbo vietoje.