Daugelis moterų niekada neturės endocervical curettage (ECC), tačiau tai gali būti nurodyta, jei įtariamas gimdos kaklelio vėžys. Paprastai šis vėžys tampa įtariamas, jei moters PAP tepinėlis yra nenormalus, rodantis, kad gali būti vėžinių ląstelių, arba jei moteriai iš eilės buvo atliktas daugiau nei vienas PAP tepinėlis, kuriame randama neįprastų ląstelių. Iš esmės, atliekant šią procedūrą, paimamas didesnis ląstelių mėginys iš gleivinės membranos, esančios gimdos kaklelio sienelėje, siekiant tiksliau ištirti gimdos kaklelio vėžį.
Endokervikinis kiuretažas paprastai atliekamas tuo pačiu metu, kai moterims atliekama kolposkopija. Tai būdas vizualizuoti gimdos kaklelį ir galimai paimti audinių mėginius, jei atrodo, kad yra nenormalių audinių dalių. Kai gydytojai jaučia, kad yra nurodytas kiuretažas, norėdami atlikti šį tyrimą, į gimdos kaklelį įdeda nedidelį kaušelio ar šaukšto instrumentą (kuretę). Jis nubraukia nedidelį kiekį audinių iš gimdos kaklelio, kuris vėliau siunčiamas į patologijos laboratoriją ištirti. Kolposkopija taip pat gali apimti audinių mėginių paėmimą iš gimdos kaklelio, jei reikia.
Gimdos kaklelio audinio biopsija arba grandymas nėra visiškai be diskomforto. Naudinga žinoti, kad diskomfortas daugeliui žmonių nėra stiprus, o endocervikinė kiuretažas ir išorinių audinių biopsija paprastai būna labai trumpi. Nors tai vyksta, jis gali jaustis kaip mėnesinių mėšlungis, o kai kurios moterys jaučiasi šiek tiek skausmingos arba patiria nedidelius mėšlungius po ECC. Šis jausmas paprastai praeina per dieną ar dvi ir gali nereikalauti jokios ypatingos priežiūros.
Gydytojai gali patarti kai kurioms moterims prieš procedūrą išgerti skausmą malšinančių vaistų, pvz., acetaminofeno, kad sumažintų diskomfortą, be to, jos gali dar labiau sumažinti diskomfortą, jei prieš įkišdamos kiuretę ir paimdamos audinių mėginius, naudos vietinį anestetiką. Nors anestetikas gali sumažinti skausmą, jis niekaip nesustabdo vieno iš labiausiai simptomų, galinčių atsirasti po endocervikinio kuretažo, ty tam tikro tepimo ar kraujavimo, kuris paprastai baigiasi per kelias dienas.
Endokervikinis kiuretažas yra tik vienas galimas testas, kurį galima atlikti, jei patvirtinamas arba tikėtinas gimdos kaklelio vėžys. Gydytojams gali tekti paimti biopsijas iš kitų sričių, kad nustatytų vėžio plitimą. Jie taip pat gali naudoti įvairius vizualizavimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) rentgeno spinduliai arba CAT (kompiuterinės ašinės tomografijos) skenavimas, kad nustatytų nenormalių masių buvimą įvairiose kūno vietose. Šie tyrimai gali būti atliekami, nes svarbu įsitikinti, kad visos vėžinės ląstelės organizme yra pašalintos ir, jei įmanoma, pašalintos.