Endogeninė depresija yra depresija, kuri neturi aiškios priežasties. Tai tam tikras nuotaikos sutrikimas, kuris kai kuriems žmonėms gali pasireikšti nuo pat gimimo, ir manoma, kad tai yra paveldima būklė. Endogeninė depresija taip pat vadinama biologine depresija arba genetine depresija. Depresija, kuri nėra endogeninė, yra žinoma kaip reaktyvioji depresija.
Endogeninė depresija atsiranda dėl serotonino ar kitų neurotransmiterių disbalanso. Jis svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Šio tipo depresija skirstoma į keturias skirtingas kategorijas, susijusias su asmens mintimis, elgesiu, jausmais ir fizine gerove.
Pirmoji endogeninės depresijos kategorija yra poveikis žmogaus mintims. Jo simptomai yra užmaršumas, gailėjimasis savimi, pesimistinis požiūris ir kaltės jausmas. Tai taip pat apima mintis apie savęs naikinimą, susikaupimo stoką ir nesugebėjimą priimti sprendimų.
Antroji kategorija – tai poveikis asmens elgesiui. Jos simptomai yra nesidomėjimas darbu ir įprastine veikla, lytinio potraukio nebuvimas ir asmeninio priežiūros trūkumas. Tai taip pat apima apatiją ir beveik nuolatinį verkimą.
Trečioji kategorija – poveikis žmogaus jausmams. Jo simptomai yra dirglumas, retkarčiais atsirandantys nuotaikos priepuoliai, motyvacijos stoka ir nuovargio ar bevertiškumo jausmas. Ketvirta kategorija – įtaka žmogaus fizinei savijautai. Jos simptomai yra sunku užmigti, sutrikęs miego režimas, kūno skausmai ir užsitęsęs nuovargis.
Depresija, kuri nėra endogeninė, klasifikuojama kaip reaktyvioji. Reaktyvioji depresija yra streso ar trauminio įvykio žmogaus gyvenime rezultatas. Asmuo reaguoja į neigiamą situaciją, kurią jis patyrė. Dauguma gydytojų mano, kad tokio tipo depresija geriau reaguoja į antidepresantus nei endogeninė depresija.
Veiksmingas endogeninės depresijos gydymas pasiekiamas įvairiais būdais. Viena iš formų yra kognityvinė elgesio terapija. Šio tipo psichoterapija apima iškreiptą mąstymą ir jo pakeitimą pakaitinėmis idėjomis. Pratimai taip pat gali būti labai naudingi, nes smegenyse natūraliai išsiskiria endorfinai – geros savijautos cheminės medžiagos.
Tam tikri maisto produktai gali būti naudingi mažinant endogeninę depresiją. Žuvyje yra omega-3 riebalų rūgščių ir jos gali padėti subalansuoti nuotaiką. Folio rūgštis ir vitaminas B, esantys liesame piene, jogurte, varškėje ir kiaušiniuose, taip pat stabilizuoja emocijas.
Yra keletas natūralių vaistų nuo endogeninės depresijos. Jau daugelį amžių žinoma, kad melisa skatina psichinę ramybę ir atsipalaidavimą. Jonažolė yra natūralus antidepresantas dėl savo aktyvaus komponento hipericino, kuris didina dopamino kiekį. Pasifloros gėlė vartojama nerimo ir panikos priepuolių gydymui. Beveik bet koks gydymas, padidinantis seratonino kiekį smegenyse, pagerins šią depresijos formą.