Endokardas yra vidinis širdies audinio sluoksnis, išklojantis širdies ertmes ir vožtuvus. Šį sluoksnį sudaro laisvas jungiamasis audinys ir paprastas plokščiasis epitelio audinys. Endokardas reguliuoja širdies susitraukimus, padeda širdies vystymuisi ir gali reguliuoti kraujo, maitinančio širdies audinius, sudėtį.
Širdis sėdi skysčiu užpildytame maišelyje, vadinamame parietaliniu perikardu. Tvirtas, išorinis pluoštinis parietalinio perikardo sluoksnis apsaugo širdį ir įšaknija ją į vietą. Plonas, vidinis serozinis sluoksnis jungia maišelį su širdimi, kurią sudaro trys sluoksniai. Išorėje epikardas, dar vadinamas visceraliniu perikardu, susideda iš jungiamojo audinio ir riebalų. Visceralinis perikardas laisvai jungiasi su parietaliniu perikardu ir glaudžiai jungiasi su miokardu – viduriniu širdies audinio sluoksniu.
Miokardas susideda iš širdies raumens ir yra tarp epikardo ir endokardo. Miokardas yra atsakingas už širdies susitraukimus, kurie atsiranda spontaniškai arba be nervų sistemos stimuliavimo. Šie susitraukimai leidžia kraujui patekti į prieširdžius ir išpumpuoti kraują iš skilvelių. Endokardas yra vidinis širdies sluoksnis, kuris jungiasi su miokardu ir iškloja prieširdžius bei skilvelius.
Žmonių širdyje yra keturios kameros: dešinysis skilvelis ir kairysis skilvelis yra apatiniuose dviejuose širdies kvadrantuose, o dešinysis ir kairysis prieširdis – dviejuose viršutiniuose širdies kvadrantuose. Prieširdžiai gauna kraują iš kūno ir perduoda jį į kūną per atrioventrikulinius (AV) vožtuvus. Skilveliai priima kraują iš prieširdžių ir pumpuoja jį į kūną.
Kraujas, kuris jau buvo cirkuliuotas ir „naudotas“ organizmo, pumpuojamas į dešinįjį prieširdį, kuris vėliau perduodamas į dešinįjį skilvelį. Dešinysis skilvelis gauna deguonies prisotintą kraują iš dešiniojo prieširdžio ir pumpuoja kraują į plaučius, kad pasisavintų daugiau deguonies. Kairysis prieširdis sugrąžina deguonies prisotintą kraują ir perduoda jį į kairįjį skilvelį, kuris savo ruožtu pumpuoja kraują į organizmą. Miokardo raumuo atlieka susitraukimus, kurie perkelia kraują per širdį, kontroliuoja vožtuvus tarp kamerų ir išpumpuoja kraują iš širdies. Endokardas šių susitraukimų nesukelia, bet padeda juos reguliuoti.
Endokardas iškloja prieširdžių ir skilvelių sienas bei tarp jų esančius vožtuvus. Endokardo ląstelių sandara yra artima endotelio, audinių sluoksnio, išklojančio kraujagysles, struktūrai. Šviesinėje arba arčiausiai širdies ertmių esančioje pusėje jis susideda iš paprasto plokščiojo epitelio, vieno sluoksnio žvynuotų ląstelių. Po juo yra laisvo jungiamojo audinio sluoksnis, audinys su kintamomis, plačiai išdėstytomis skaidulomis.
Paprastai širdies sužalojimai, atsirandantys dėl širdies priepuolių, nesitęsia tiek į vidų, kiek į endokardą, bet jei taip, tai gali būti labai rimta. Vidinės širdies gleivinės pažeidimas gali neigiamai paveikti širdies gebėjimą susitraukti greitai ir reguliariai. Tokios ligos kaip endokarditas – bakterinė endokardo infekcija – labiau būdingos žmonėms, kurių širdies vožtuvai pažeisti.