Endokarditas yra širdies vožtuvų arba vidinio pamušalo uždegimas. Būklė atsiranda, kai mikrobai iš burnos, žarnyno ar odos patenka į kraują ir užkrečia širdies sritis. Grybai taip pat buvo pripažinti kaip širdies infekcijos sukėlėjas. Nors endokarditas nėra dažnas, jis kelia rimtą pavojų sveikatai.
Komplikacijos yra stazinis širdies nepakankamumas, kraujo krešuliai, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, vadinamas aritmija, insultas ir nervų sistemos bei smegenų pažeidimas. Ankstyvas endokardito gydymas gali lemti teigiamą prognozę, tačiau negydoma infekcija gali sukelti mirtį.
Žmonės, sergantys širdies ligomis, yra labiausiai jautrūs endokarditui. Infekcija retai pasitaiko sveikos širdies žmonėms. Didžiausią endokardito riziką kelia operacijos ir odontologijos procedūros, sukeliančios didelį kraujavimą. Injekcinių vaistų vartojimas ir reumatinė karštligė yra kai kurie kiti infekcijos vystymosi rizikos veiksniai.
Simptomai gali būti poūmiai, ty vystosi lėtai, arba ūmūs, reiškiantys staiga, ir gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, gausus prakaitavimas, kraujavimas po nagais ir kraujas šlapime. Kiti endokardito požymiai yra nuovargis, svorio kritimas, raudonos dėmės ant odos ir pilvo patinimas arba pėdų ir kojų patinimas.
Atliekant medicininius tyrimus, gali būti pastebėta padidėjusi blužnis, naujas širdies ūžesys arba esamo širdies ūžesio pakitimai, atskilusios kraujosruvos po nagais arba nagų susitraukimas (išlinkimas). Pakartotinis kraujo pasėlių tyrimas dažnai laikomas patikimiausiu endokardito nustatymo metodu. Akių tyrimai taip pat dažnai atliekami, kai įtariamas endokarditas, nes akies membranoje, vadinamoje jungine, gali būti tinklainės kraujavimų, žinomų kaip Roth dėmės, ir (arba) nedidelių kraujavimų, vadinamų petechijomis.
Serologinis tyrimas, kuris yra kraujo tyrimas, naudojamas aptikti antikūnus, pagamintus prieš mikroorganizmą, gali būti atliktas, jei kraujo pasėlyje nepavyksta aptikti bakterijų. Virusinis endokarditas yra endokardito potipis, tačiau daugeliu endokardito atvejų dažniausiai yra mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos ir grybeliai, o ne virusai.
Nustačius bakterijų, pacientui iki 6 savaičių galima skirti antibiotikų, parinktų tam, kad pašalintų specifinį organizmą. Antibiotikai paprastai pradedami švirkščiant į veną ligoninėje, o gydymas antibiotikais tęsiamas namuose. Jei endokarditas tampa sudėtingesnis, pavyzdžiui, kai infekcija suskaidoma ir sukelia daugybę insultų arba atsiranda širdies nepakankamumas, dažnai prireikia širdies vožtuvo pakeitimo operacijos.
Asmenys, kuriems gresia endokarditas, gali vartoti profilaktinius antibiotikus prieš atlikdami rizikingą odontologinį ir medicininį darbą. Antibiotikai gali užkirsti kelią bakterijoms, kurios gali patekti į kraują šių procedūrų metu, išgyventi.