Kas yra endoskopija?

Endoskopija yra minimaliai invazinė diagnostinė medicininė procedūra, kurios metu lankstus vamzdelis tiriamas kūno viduje. Apšviestame lanksčiame instrumente – endoskope – yra kamera, su kuria medicinos specialistas gali apžiūrėti vidaus organus. Gydytojas taip pat gali įterpti instrumentus, kad paimtų audinių mėginius tolesniam tyrimui arba gydytų vidinį kraujavimą.

Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros specialistas įkiša vamzdelį per natūralią kūno angą, pvz., burną ar išangę. Kitais atvejais endoskopas įkišamas per nedidelį pjūvį. Procedūra yra trumpa, paprastai trunka 30 minučių ar mažiau, todėl medicinos specialistas gali pamatyti uždegimo ar kraujavimo vietas, kurios nėra aiškiai matomos rentgeno spinduliuose.

Endoskopijos atlikimo priežastys yra tokie simptomai kaip kraujavimas, skausmas ar žarnyno įpročių pasikeitimas. Taip pat gali būti atliktas storosios žarnos tyrimas dėl polipų. Jis dažniausiai naudojamas tiriant virškinamojo trakto sritis, įskaitant stemplę, skrandį ir žarnyno sritis.

Taip pat endoskopijos formomis galima ištirti kvėpavimo ir šlapimo takus, pilvą ir krūtinę, sąnarius, reprodukcinę sistemą. Kiekviena konkreti procedūra turi specifinį pavadinimą, kuris baigiasi –oscopy. Jis taip pat naudojamas įvairioms procedūroms nėštumo metu ir net kai kurioms plastinėms operacijoms.

Viršutinė endoskopija taip pat vadinama esophagogastroduodenoscopy (EGD). Ši procedūra gali nustatyti tokių simptomų, kaip rijimo pasunkėjimas, pykinimas, vėmimas ar refliuksas, priežastį. Kitos sąlygos, kurios gali būti tiriamos tokiu būdu, yra virškinimo sutrikimas ir pilvo ar krūtinės skausmas.

Procedūros metu pacientas gauna nuskausminamąjį preparatą, kad būtų išvengta užkimimo, kai įkišamas į gerklę. Dažnai pacientams skiriami ir skausmą malšinantys vaistai, ir raminamieji. Kadangi taikiklis taip pat priverčia orą į skrandį, jis leidžia medicinos specialistui pamatyti skrandžio viduje esančias audinių raukšles ir atlikti kruopštesnę analizę.
Prieš viršutinę endoskopiją pacientas turi nevalgyti ir negerti mažiausiai šešias valandas, kad skrandis būtų tuščias. Jei prieš procedūrą pacientui buvo suteiktas raminamasis vaistas, jis turės likti gydymo įstaigoje, kol poveikis išnyks. Pacientui taip pat reikės, kad kas jį parvežtų namo. Komplikacijos yra retos, tačiau gali būti kraujavimas arba tiriamos srities punkcija.