ENSO, plačiau žinomas kaip El Niño, yra klimato reiškinys, vykstantis kas trejus ar septynerius metus. Tai sukelia Ramiojo vandenyno temperatūros kilimas ir paviršiaus slėgio pokytis. Nuspėti, kada įvyks kitas ENSO įvykis, gali būti sunku, tačiau yra keletas išankstinių įspėjimų ženklų, pavyzdžiui, padidėjęs paviršiaus slėgis virš Indijos vandenyno. ENSO įvykio padariniai gali būti matomi visame pasaulyje – potvyniai, sausros ir kiti oro reiškiniai. Ekstremalūs oro ir klimato pokyčiai taip pat gali turėti įtakos vietinei prekybai ir pramonei daugelyje šalių.
Visas ENSO pavadinimas yra El Niño Southern Oscillation. Kai atsiranda ENSO, Ramiojo vandenyno temperatūra pakyla. Tai susilieja su Ramiojo vandenyno paviršiaus slėgio pokyčiu ir šiuo deriniu, sukeliančiu oro poveikį. Šio įvykio apibrėžimas yra tada, kai jūra įšyla bent 0.9 °F (0.5 °C). Panašus įvykis „La Nina“ įvyksta, kai jūra atvėsta tiek pat.
ENSO vyksta periodiškai, o laikotarpis svyruoja nuo trejų iki septynerių metų. Kai atsiranda ENSO, jis gali sukelti orų pokyčius visame pasaulyje maždaug 12 mėnesių. Tačiau šis laikotarpis gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki dvejų metų, todėl sunku numatyti, kiek laiko truks konkretus įvykis.
Yra keletas pradinių įspėjamųjų El Ninjo įvykio ženklų. Kai kurios iš jų yra lietus Peru dykumose, kurį sukelia šiltas oras, kylantis šiame regione, ir išmatuojamas slėgio padidėjimas virš vandens Indijos vandenyne. Slėgis virš vandenų Australijoje taip pat gali padidėti. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje, oro slėgis gali sumažėti.
ENSO įvykio pasekmės gali būti rimtos. Azijos ir Australijos regionuose dažnai iškris didelis kritulių kiekis. Taip yra dėl mažesnio oro slėgio virš šilto vandens zonų, todėl drėgnas oras kyla aukštyn, o tai savo ruožtu sukelia stiprų lietų. Pietų Amerikoje taip pat paprastai gausus lietus. Kitos pasekmės yra sausros kai kuriose Afrikos dalyse ir oro pokyčiai Šiaurės Amerikoje.
ENSO dažnai tiesiogiai veikia žmones ir pramonės šakas. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose žvejams gali būti sunkiau tęsti prekybą. Taip yra dėl įvykio, dėl kurio vandenyje trūksta maistinių medžiagų, todėl sumažėja atsargų. Kartu su potvyniais ir sausromis šis poveikis vietos pramonei gali būti labai žalingas ir brangus.