Enterokutaninė fistulė yra nenormalus ryšys tarp storosios ar plonosios žarnos ir odos, dėl kurio žarnyno trakto turinys gali ištekėti iš kūno per įdubą, angą ar žaizdą. Būklė atsiranda dėl chirurginių procedūrų, trauminių sužalojimų ar ligų. Enterokutanines fistules sunku gydyti ir jų mirtingumas yra didelis.
Būklė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Po chirurginės operacijos gali atsirasti enterokutaninė fistulė. Pacientams, kuriems taikoma vėžio terapija pilvo ertmės spinduliuotės forma, gresia enterokutaninės fistulės atsiradimas. Rizika taip pat gresia asmenims, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, ir žmonėms, kurie buvo sužeisti pilve dėl trauminių sužalojimų, pvz., durtinės ar šautinės žaizdos.
Pacientams, kuriems yra enterokutaninė fistulė, gali padidėti baltųjų kraujo kūnelių kiekis, karščiuoti, pilvo srityje gali atsirasti jautrumas ir akivaizdus žarnyno medžiagų nutekėjimas iš žaizdos. Kai kurie pacientai dehidratuoja arba prasta mityba. Kitiems sužeidimo vietoje išsivysto infekcijos.
Sepsis – liga, kurią sukelia bakterijos kraujyje, yra rimta enterokutaninės fistulės komplikacija. Pagrindiniai kūno organai išsijungia, o organizmas patiria šoką dėl žemo kraujospūdžio lygio. Sepsis gali baigtis mirtimi.
Gydytojas gali diagnozuoti enterokutaninę fistulę, ištyręs paciento fizinius simptomus. Jis arba ji taip pat gali atlikti papildomus tyrimus, kad išsiaiškintų, kur tiksliai atsirado fistulė. Kai kurie iš šių testų apima virškinimo trakto kontrastinius tyrimus, kompiuterinę tomografiją (KT) ir ultragarsą.
Gydytojai sprendžia šią būklę nusausindami abscesuotą žaizdą ir skirdami pacientui maistinių medžiagų ir skysčių, kad būtų galima kovoti su mitybos disbalansu ir netinkama mityba. Jie taip pat gali skirti antibiotikų infekcijoms kontroliuoti. Fistulės, kurios nereaguoja į gydymą per keturias–šešias savaites, reikalauja drastiškesnių gydymo metodų.
Chirurgai prireikus gali operuoti fistulę, kad ją uždarytų, ypač jei atrodo, kad žaizda vis labiau užsikrečia arba vystosi gangrena. Jei žaizda neužgyja, jiems gali tekti pašalinti dalį žarnyno trakto ir fistulę, kad infekcija būtų suvaldyta. Gydytojai taip pat gali uždaryti enterokutanines fistules naudodami fibrininius klijus, kurie yra biologiniai klijai.
Atsigavimo prognozė skiriasi priklausomai nuo paciento. Mirtingumas paprastai yra 5-20 procentų. Dauguma pacientų, pasiduodančių komplikacijoms dėl enterokutaninių fistulių, dažniausiai praranda gyvybę dėl skysčių ar elektrolitų netekimo, sepsio infekcijų ir netinkamos mitybos. Žmonės, kurie paprastai buvo sveiki prieš susirgdami fistule, turi puikią galimybę visiškai pasveikti.