Epidurinė adata yra adata, naudojama nechirurginėje procedūroje anestetikų ir (arba) vaistų įšvirkštimui į stuburo epidurinę erdvę. Ta erdvė yra tarp slankstelių – stuburo kaulų – ir kietosios žarnos, storos membranos, dengiančios nugaros smegenis. Ji panaši į poodinę adatą, nes turi tuščią šerdį; tačiau, nors poodinės adatos galas yra tiesus, aštriai perveriantis, o epidurinės adatos galiukas yra išlenktas, bukas ir šiek tiek išsiskleidęs. Nors kiekvieno tipo adatas galima pritvirtinti prie plastikinio ar stiklinio švirkšto su tūrio žymomis kubiniais centimetrais (cc), ant epidurinės adatos kas 0.40 colio (1 cm) yra ilgio žymos ant pačios adatos, kad būtų aiškiai parodytas įsiskverbimo gylis.
Kalbant apie ilgį, epidurinė adata paprastai yra nuo maždaug 3 colių (7.6 cm) iki maždaug 5 colių (12.7 cm). Epidurinės adatos dydis nustatomas pagal adatos spindžio arba vidinio vamzdelio skersmenį. Matuoklio dydis nurodomas atvirkštiniu ryšiu, o didesni matuoklio skaičiai rodo mažesnį adatos skersmenį.
Epidurinėmis adatomis atliekamos injekcijos vadinamos „epidurinėmis“ arba „stuburo blokadomis“. Jie dažniausiai skiriami skausmui malšinti gimdymo metu arba apskritai nugaros skausmui malšinti. Vartojant nugaros skausmui, į anesteziją galima pridėti steroidų, tokių kaip kortizonas, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Skausmas kontroliuojamas, kai vaistas pasiekia nervų šaknis epidurinėje erdvėje ir blokuoja jas išsklaidytu anestetiku.
Norint atlikti epidurinę injekciją, reikia įgūdžių ir stuburo anatomijos žinių, kad būtų pasiekta reikiama injekcijos vieta nepažeidžiant nugaros smegenų. Pavyzdžiui, kiekvienas stuburo lygis turi porą nervų šaknų, o kiekviena nervų šaknis išeina priešingose stuburo pusėse per kaulinę angą, vadinamą anga. Būtina, kad epidurinė adata patektų pro angas, esančias šalia anestezuojamos nervinės šaknelės, netyčia nepraduriant stuburo kietosios žarnos, o tai gali sukelti sunkių komplikacijų.
Fluoroskopija, rentgeno spindulių forma, dažniausiai naudojama padėti radiologui ar kitam medicinos specialistui nukreipti epidurinę adatą injekcijos metu. Tai padeda atpažinti epidurines dalis ir išvengti rimtų komplikacijų, kurios gali atsirasti pradūrus nugaros smegenų membranas. Fluoroskopija taip pat gali padėti nustatyti, ar epidurinė erdvė yra „segmentuota“, pvz., atsiranda pluoštinių juostų, susijusių su senėjimu, o tai gali apsunkinti epidurinę injekciją be šios vizualizacijos įrangos.