Epiglotitas yra rimta būklė, sukelianti epiglotito, audinio dalies, esančios trachėjos viršuje, uždegimą ir patinimą. Kai antgerklis pažeidžia bakterinę infekciją, virusą ar gerklės pažeidimą, tampa labai sunku kvėpuoti ir ryti. Gyvybei pavojingas kvėpavimo nepakankamumas gali atsirasti, jei epiglotitas nėra diagnozuojamas ir negydomas ankstyviausiose stadijose. Norint išvengti mirtinų komplikacijų, paprastai reikalingi skubūs kvėpavimo vamzdeliai, deguonies terapija ir vaistai nuo uždegimo.
Daugumą epiglotito atvejų sukelia bakterija, vadinama Haemophilus influenzae – plačiai paplitęs patogenas, kuris paprastai nesukelia problemų sveikiems žmonėms. Asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, ypač labai mažiems vaikams, gresia didžiausia Haemophilus influenzae infekcijos ir vėlesnio epiglotito rizika. Daugelis kitų patogenų taip pat gali sukelti infekciją, įskaitant streptokokų šeimos bakterijas ir herpes simplex virusą. Rečiau atsitiktinai nurijus dirginančią medžiagą, rūkydami nelegalius narkotikus arba pataikydami į gerklę gali sukelti rimtą sudirginimą.
Antgerklis yra sudarytas iš lankstaus kremzlės audinio, kuris kvėpavimo metu susilanksto aukštyn ir žemyn, kad oras galėtų praeiti pro trachėją. Kai audiniai uždegami, antgerklis išsipučia ir negali tinkamai susilankstyti. Pirmieji epiglotito simptomai gali būti lengvas karščiavimas, sunkumas giliai kvėpuoti ir gerklės skausmas. Uždegimui paūmėjus, rijimas tampa skausmingas, o kvėpavimas tampa labai paviršutiniškas. Kvėpavimo nepakankamumas yra beveik tikras, jei antgerklis pakankamai patinsta, kad visiškai užblokuotų trachėją.
Asmuo, turintis epiglotito požymių, turi būti kuo greičiau pristatytas į greitosios pagalbos skyrių. Jei kvėpavimo takų apribojimas yra stiprus, gydytojas gali įkišti kvėpavimo vamzdelį, kad išvengtų kvėpavimo nepakankamumo. Deguonies gali prireikti, jei trachėja yra iš dalies atidaryta, bet kvėpavimas vis dar negilus. Kai pacientas stabilizuojamas, atliekami diagnostiniai vaizdo tyrimai, siekiant įvertinti antgerklio ir aplinkinių audinių pažeidimo sunkumą. Surenkami ir analizuojami kraujo ir gerklės audinių mėginiai, siekiant nustatyti bakterijas ar virusus, sukeliančius simptomus.
Nustačius pagrindinę priežastį ir palengvinus kvėpavimo sunkumus, gydytojas gali skirti intraveninių antibiotikų ir priešuždegiminių vaistų. Pacientas paprastai laikomas ligoninėje keletą dienų, kad gydytojai galėtų atidžiai stebėti jo sveikimą. Kai pacientas pradeda jaustis geriau, jam arba jai skiriami geriamieji vaistai, kurie vartojami kasdien vieną ar dvi savaites ir suplanuotas tolesnis tyrimas. Nedelsiant gydant, dauguma vaikų ir suaugusiųjų visiškai atsigauna po epiglotito.