Epilepsijos patofiziologija veikia ir gali keisti elektrinius signalus smegenyse. Epilepsija yra būklė, kai šie elektros signalai suveikia atsitiktinai ir sukelia traukulius. Paprastai jis gydomas vaistais, skirtais priepuoliams kontroliuoti, o retais atvejais – chirurgija.
Priepuoliai yra vienintelis epilepsijos patofiziologijos simptomas. Priepuoliai gali būti skirtingo sunkumo ir išvaizdos, nes elektriniai signalai veikia skirtingas smegenų dalis. Paprastai žmogus kiekvieną kartą patiria to paties tipo priepuolius, tačiau priepuolio tipas gali skirtis kiekvienam asmeniui.
Daliniai priepuoliai paveikia tik dalį smegenų ir gali būti paprasti arba sudėtingi. Paprasti daliniai priepuoliai gali sukelti neįprastus dirgiklius, tokius kaip keistas skonis ar kvapas, arba gali paveikti kūno dalį, pvz., koją, todėl ji gali nekontroliuojamai trūkčioti. Sudėtingi daliniai priepuoliai sukelia sąmonės netekimą, dažnai kartu su pasikartojančiais ir netikslingais judesiais, pavyzdžiui, vaikščiojimu ratu.
Kita vertus, generalizuoti traukuliai paveikia visas smegenis vienu metu. Nebuvimo priepuolis įvyksta, kai žmogus trumpam „išeina į zonas“, nereaguoja ir žiūri į akis. Miokloniniams traukuliams būdingas galūnių raumenų trūkčiojimas. Atoniniai priepuoliai sukelia raumenų tonuso praradimą, todėl žmogus nukrenta. Sunkiausi priepuoliai yra grand mal traukuliai, kai žmogus praranda sąmonę ir trinkteli aplinkui, plakdamas savo galūnes.
Dažnai epilepsijos patofiziologija turi nežinomą priežastį. Kai kurios epilepsijos rūšys pasitaiko šeimose, o tai rodo genetinį pažeidžiamumą. Smegenų trauma, sukelta galvos traumos, ligų, tokių kaip meningitas ar navikai, taip pat gali sukelti traukulius. Vaikai, patyrę prenatalinę traumą arba turintys vystymosi sutrikimų, pvz., Dauno sindromą, taip pat gali sirgti epilepsija.
Epilepsijos patofiziologija linkusi likti smegenyse, nepažeidžiant likusios kūno dalies. Epilepsijos komplikacijos dažniausiai atsiranda, kai žmonės susižaloja priepuolių metu. Ypač pavojinga, jei priepuolis ištinka vairuojant ar plaukiant, tačiau net ir esant ne tokiai sudėtingai situacijai, žmogus epizodo metu gali nukristi ir susižaloti.
Epilepsija gali sukelti smegenų elektrinių signalų anomalijas, todėl dažnai gydytojai ją diagnozuoja elektroencefalograma (EEG). EEG registruoja elektrinius signalus smegenyse. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra dar vienas būdas pažvelgti į smegenis, ir šis metodas yra naudingas norint atskleisti smegenų sužalojimus, kurie galėjo sukelti traukulius.