Literatūroje epilogas yra skyrius, pridedamas romano, novelės, pjesės ar net eilėraščio pabaigoje. Epilogai gali pasirodyti ir negrožinės literatūros kūriniuose. Pasiekus kulminaciją grožinės literatūros kūrinyje, epilogas parodo skaitytojui arba, pjesės atveju, žiūrovui, kas atsitiko veikėjams pasibaigus istorijai. Epilogas taip pat gali būti naudojamas norint užsiminti apie dabartinės istorijos tęsinį arba parodyti, kad veikėjų problemos iš tikrųjų gali nesibaigti – tai populiari technika siaubo ir įtampos istorijose.
Daugelis grožinės literatūros rašytojų naudoja epilogus, kad uždarytų skaitytojus ar žiūrovus, kurie, pasakojimo eigoje investavę į veikėjus, galbūt norėtų sužinoti tų veikėjų likimus. Epilogas taip pat gali būti naudojamas laisviems galams surišti, sprendžiant problemas, kurios buvo iškeltos pasakojime, bet nebuvo išspręstos iki istorijos kulminacijos. Epilogas gali įvykti bet kuriuo metu, pasibaigus istorijai; jį galima nustatyti po kelių valandų, kitą dieną arba kelis dešimtmečius į ateitį. Epilogai dažnai naudojami norint parodyti istorijos veikėją, kuris gyvena laimingą ir patenkintą gyvenimą po to, kai išgyveno perversmą ir nesutarimus, kuriuos patyrė pasakojimo metu.
Epilogai ne visada naudojami norint parodyti laimingą veikėjo istorijos pabaigą. Daugelyje literatūros kūrinių, ypač tų, kuriuose pagrindinis veikėjas yra antiherojus, epilogas gali parodyti, kad veikėjas galiausiai kenčia dėl savo prastų moralinių pasirinkimų. Daugelyje siaubo ir įtampos romanų epilogas naudojamas užsiminti apie tvyrančią grėsmę. Veikėjai gali manyti, kad pabaisa ar piktadarys buvo nugalėtas, tačiau epilogas rodo, kad pavojus nesibaigė, o veikėjai nėra tokie saugūs ir saugūs, kaip jie galėtų manyti. Epilogas taip pat gali būti naudojamas norint parodyti, kad istorija tikrai nesibaigė ir bus dar viena dalis arba tęsinys.
Kartais, pasibaigus romanui, apysakai ar pjesei, rašytojas „išeina iš istorijos“ ir kalba tiesiai į skaitytoją ar auditoriją. Kai kurių pjesių pabaigoje veikėjas žengs į priekį, kad padėkotų žiūrovams už spektaklį žiūrėjimą. Kai kuriose pasakose rašytojas ar pasakotojas tiesiogiai apibūdins pamoką ar moralę, kurią veikėjai ir skaitytojai turėjo išmokti iš istorijos. Išleidus negrožinę knygą apie tikrus įvykius, vėlesniuose leidimuose gali būti pridėtas epilogas, nurodantis, kas nutiko po knygoje pavaizduotų įvykių.