Kas yra „Equitable Estoppel“?

Equitable estoppel, kartais vadinamas estoppel in pais, yra teisinė doktrina, apsauganti vieną šalį nuo savanoriškų, žalingų kitos šalies veiksmų. Ši koncepcija grindžiama sąžiningumo užtikrinimu tiems, kurie pasitikėjo pasyviais arba atvirais kito asmens ar subjekto veiksmais. Tokie veiksmai yra fakto konstatavimas, sutartiniai tvirtinimai, atsisakymas veikti laiku, sutikimas, faktų slėpimas ir tylėjimas. Equitable estoppel taip pat neleidžia šaliai vėlesniuose teisiniuose veiksmuose neigti faktus, kurie jau buvo nustatyti teisme.

Argumentas už teisingą sustabdymą paprastai keliamas civiliniame procese. Viena iš tokių sričių yra tėvystės, vaiko išlaikymo ir globos ieškiniai. Pavyzdžiui, Susan ir Jonas galėjo būti susituokę penkerius metus, per tą laiką gimsta dukra. Susan slapta bendravo su Samu, vienu iš savo bendradarbių, ir tiki, kad jis yra jos vaiko tėvas. Tačiau ji tyli apie šią galimybę ir vaiko gimimo liudijime nurodo Joną kaip tėvą. Jonas ir jo dukra užmezga artimus, meilės santykius.

Galiausiai Susan pateikia prašymą dėl skyrybų, kad galėtų ištekėti už Samo. Teismas skiria bendrą globą ir reikalauja, kad Jonas mokėtų vaiko išlaikymą. Vėliau Susan pateikia teismui prašymą atimti iš Johno tėvystės teises, teigdama, kad jis nėra vaiko tėvas. Šiuo atveju teisingumo doktrina gali būti naudojama siekiant atmesti Susan peticiją. Džonas gali sėkmingai reikalauti savo tėvų teisių, remdamasis ankstesniu Susan sutikimu dėl jo tėvystės ir jos atvirais veiksmais, įtraukiant Johną kaip tėvą gimimo liudijime ir reikalaudamas išlaikymo vaikui skyrybų metu.

Equitable estoppel taip pat naudojama siekiant užkirsti kelią šaliai pareikšti prieštaringus reikalavimus teisme. Jei šalis paduoda ką nors į teismą dėl veiksmų, padariusių žalą, ji vėliau negali pateikti kito reikalavimo dėl tos pačios žalos visiškai nesusijusiai šaliai. Pavyzdžiui, atleistas mokytojas laimi neteisėto atleidimo ieškinį prieš mokyklos direktorių ir bendradarbį, teigiantį, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl diskriminacijos. Vėliau jis gali pareikšti ieškinį kaimynui, teigdamas, kad kaimynas priekabiavo prie mokyklos ir šmeižė jo charakterį, dėl ko jis neteko darbo. Jam gali būti neleidžiama tęsti antrojo ieškinio, nes šie teiginiai prieštarauja jo parodymams pirmajame ieškinyje.

Įsipareigojimai yra sutarčių teisei taikoma teisingo įsipareigojimo forma. Tai dažniausiai naudojama norint priversti įmonę užbaigti sutartį, kai to nepadarius kitai šaliai gali būti padaryta didelė žala. Pavyzdžiui, didelė įmonė užsako didelį kiekį medžiagos iš nedidelės chemijos įmonės. Siekdama laikytis sutartyje numatyto termino, chemijos įmonė investuoja į papildomą įrangą ir reikmenis bei atstumia kitus klientus. Pirkėjui atsisakius užbaigti pirkimą, tiekėjas gali pateikti prašymą teismui, prašydamas įvykdyti sutartį pagal vekselį.