Erdvinę ekologiją geriausiai galima apibūdinti kaip kraštovaizdžio ir toje erdvėje esančių organizmų bei gyvybės formų santykio tyrimą. Ekologai daugelį metų tiria augalų ir gyvūnų populiacijų judėjimą jų aplinkos atžvilgiu, nes tiek augalų, tiek gyvūnų judėjimą kraštovaizdyje galima apibūdinti kai kuriomis erdvinėmis žemės struktūrų vietomis. Erdvinę ekologiją turbūt lengviausia apibūdinti atsižvelgiant į augalų populiacijas, nes jos yra lengviausiai ištiriamos ir labiausiai tiesiogiai paveikiamos kraštovaizdžio struktūros.
Kraštovaizdžio struktūra gali drastiškai paveikti augalų populiacijų augimo ir judėjimo aplinką būdą. Tokios konstrukcijos kaip miško keliai ir takai galėtų padėti įsitvirtinti kai kurioms invazinėms rūšims praėjus ilgai po to, kai buvo nutiestas kelias ar takas, pasikeitus turimiems ištekliams ar sklaidos mechanizmui. Miško keliai suteikia atvirą plotą, didesnę šviesos koncentraciją ir padidina dirvožemio drėgmę, o kartu suteikia galimybę nukreipti sėklų sklaidą per gyvūnus ar vandenį. Nepaisant to, ar kelių ir takų tinklai sukelia nevietines invazijas, linijinių buveinių struktūrų, tokių kaip keliai ir takai, poveikio augalų invazijai supratimas ir susiejimas priartins tyrėjus, kad galėtų kontroliuoti būsimas invazijas į natūralias buveines.
Miško matricoje yra daug veiksnių, kurie gali turėti įtakos augalų įsitvirtinimui, tačiau natūralaus kraštovaizdžio struktūra gali turėti didžiausią įtaką galimai nevietinių rūšių invazijai. Linijiniai miškų ypatumai, tokie kaip keliai ir takai, užtikrina didesnį šviesos prieinamumą ir trukdymą bei gali būti gyvūnų platinamų augalų rūšių buveinė. Atsitiktinis stebėjimas rodo, kad kai kurios augalų populiacijos gali plėstis išilgai buveinių koridorių įsikūrimo „bangoje“ ir kad šie koridoriai gali sudaryti ryšį iš užkrėstų vietovių su neužkrėstais kraštovaizdžiais.
Daugelyje augalų rūšių buvo pastebėtas pirmenybinis įsitvirtinimas takuose ir pakelėse dėl gyvūnų pernešėjų plitimo. Tačiau linijinė buveinė gali būti vienintelė rūšiai tinkama buveinė. Įrodyta, kad miško keliai, gyvatvorės ir upelių krantai padeda plėsti vietinių augalų populiacijas dėl netinkamų buveinių. Šios linijinės savybės taip pat gali padėti invazijai nevietiniams augalams. Kai invazinė rūšis gali įsitvirtinti kelyje ar kelyje, kertančiame neužkrėstą mišką, ta rūšis gali turėti galimybę įsiveržti į miško paklotę, pavėsingą plotą po medžių laja.
Erdvinės ekologijos tyrimas gali lemti daugybę atradimų, susijusių su gyvūnais. Gyvūnai reaguoja panašiai kaip augalai, sekdami judėjimo koridoriais ir lėtai judėdami iš vieno buveinės lopinio į kitą, taip vadinama salos efektu. Be erdvinės ekologijos metodų, tokių kaip statistinė erdvinės aprėpties analizė, nebūtų įmanoma suprasti, kaip augalai ir gyvūnai juda aplinkoje.