Erdviniai gebėjimai yra samprotavimo įgūdžių kategorija, nurodanti gebėjimą mąstyti apie objektus trimis aspektais ir daryti išvadas apie tuos objektus iš ribotos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus, turintis gerus erdvinio mąstymo įgūdžius, gali ypač greitai užbaigti tangramos galvosūkį – žaidimą, kuriame mažesnės figūros turi būti sujungtos, kad susidarytų didesnė figūra. Asmuo, turintis gerų erdvinių gebėjimų, taip pat gali gerai galvoti apie tai, kaip objektas atrodys pasuktas. Šie įgūdžiai yra vertingi daugelyje realių situacijų ir gali būti tobulinami praktikuojant.
Manoma, kad šis gebėjimas išsivysto, kai vaikai tyrinėja atitinkamą aplinką ir įgyja patirties, kaip objektai atrodo iš skirtingų perspektyvų. Kai kurie žmonės, kurie šiaip yra protingi ir įgudę samprotavimo įgūdžius, niekada neišvysto erdvinių gebėjimų taip, kaip kiti įgūdžiai, ir yra atvirkščiai. Kartais asmuo yra įgudęs kai kurias erdvinio mąstymo sritis, bet ne kitas, todėl kategoriją galima toliau suskirstyti, kad būtų galima atsižvelgti į šiuos tipus.
Manoma, kad vyrai, vertindami erdvinius gebėjimus, vidutiniškai gauna geresnius balus nei moterys. Kartais sakoma, kad tai yra biologinis skirtumas, tačiau taip pat yra įrodymų, kad tai yra praktikos, kai į pasaulį žiūrima tam tikru būdu, rezultatas. Taip pat manoma, kad gebėjimas mažėja su amžiumi, nors praktiškai kiekvienas gali pagerinti savo erdvinius gebėjimus, ir yra daug žaidimų, skirtų būtent šiems įgūdžiams lavinti.
Buvo sukurta daug erdvinių gebėjimų testų, taip pat protinių pratimų, skirtų šiems samprotavimo įgūdžiams tobulinti. Kai kurie testai atliekami tangramų pavidalu, apimantys formų išdėstymą didesnėje formoje. Kitas būdas yra lyginti trimatį objektą su plokščiu to objekto perteikimu, kuris sulankstytas suformuotų tą trimatį objektą, ir pamatyti, kaip greitai žmogus gali suderinti abiejų objektų puses.
Viena iš šių testų problemų yra ta, kad jie yra tik tinkami bendrųjų erdvinių gebėjimų įvertinimai, kai patys testai nebuvo praktikuojami. Kai testai virsta žaidimais, tada lavinamas tas erdvinių gebėjimų aspektas, bet ne kiti. Net ir tada žmogui gali kilti sunkumų su tangramomis, tačiau jis gali vizualizuoti, kaip objektai atrodo sukant.
Net jei žmogus testuoja prastai, tai paprastai netrukdo jam įsitraukti į veiklą, kuriai reikia puikių erdvinių gebėjimų. Pavyzdžiui, architekto įgūdžiai gali būti lengviau įgyti tiems, kurie jau turi vizualizacijos įgūdžių, tačiau protingas žmogus vis tiek gali išmokti šių įgūdžių ir panaudoti juos darbe. Gebėjimas mąstyti apie objektus tokiu būdu visų pirma yra intelektualus ir analitinis konstruktas ir turi mažai naudos nustatant galimą asmens meistriškumą tam tikroje srityje.