Erdvinis intelektas – tai gebėjimas daryti tikslias išvadas stebint trimatę (3D) aplinką. Tai apima aiškinimą ir sprendimų priėmimą apie aplinkinių objektų formą, dydį, judėjimą ir santykius, taip pat galimybę įsivaizduoti ir manipuliuoti 3D modeliais dalykų, kurie nėra iš karto matomi. Žmonės naudoja šią samprotavimo formą daugelyje kasdienių veiklų, pradedant nuo kambario organizavimo ir baigiant automobilio vairavimu. Šio tipo intelektas kyla iš dešinės smegenų pusės, o šios srities sužalojimai ar insultai gali jį sumažinti.
Regėjimas ir kiti pojūčiai
Žmonės dažnai diskutuoja apie regėjimą kartu su erdviniu intelektu, nors erdvinių gebėjimų ir regėjimo aštrumo nustatymas yra visiškai atskiri. Iš tiesų, kiti pojūčiai gali atlikti ir atlieka erdvinio intelekto vaidmenį. Pavyzdžiui, aklas žmogus vis tiek gali atpažinti trimatę formą liesdamas arba interpretuoti važiuojančios transporto priemonės atstumą ir kryptį, klausydamas, kaip keičiasi jos skleidžiamas garsas. Nors žmonės, naudodamiesi erdviniais įgūdžiais, labai priklauso nuo regėjimo, žmogus gali turėti puikų regėjimą, bet silpną erdvinį intelektą, arba atvirkščiai.
Vaizduotė
Gebėjimas išlaikyti kažko formą proto akimis ir pavaizduoti tai iš skirtingų perspektyvų yra esminis šio tipo intelektas. Tam reikia vaizduotės ir kūrybiškumo. Erdvinis intelektas leidžia kam nors žinoti, kur jis ar ji yra kitų objektų ar vietovių atžvilgiu, ir labai priklauso nuo žmogaus gebėjimo sekti žemėlapį. Protas turi sugebėti paimti abstraktų dvimatį vaizdą ir interpretuoti jį trimatės aplinkos atžvilgiu. Tai taip pat apima gebėjimą numatyti judančių objektų kelią ir greitį, nes tai būtina gaudant beisbolo kamuolį ar kertant judrią gatvę.
Praktiniai Programos
Asmuo, kuriam lengva įsivaizduoti pasaulį iš stebėtojo požiūrio – kuris galbūt net dažnai tai daro negalvodamas – greičiausiai turės aukštesnį erdvinį intelektą nei tas, kuriam sunku taip galvoti apie gyvenimą. Aukščiausias vizualinis erdvinis intelektas atsiranda dėl unikalių sugebėjimų proto akyje užimti įvairias pozicijas, pavyzdžiui, musė ant sienos arba žmogus, stovintis už užuolaidos. Tiems, kurie šioje srityje gerai sekasi, dažniausiai sekasi meno ar mokslo srityse, taip pat kai kuriose sporto šakose. Menininkai, architektai, fizikai, navigatoriai, šachmatininkai ir golfo žaidėjai yra tam tikri pašaukimai, kuriais dažnai pasižymi aukštą erdvinį intelektą turintys asmenys.
Tie, kurie turi stiprų erdvinį suvokimą, mėgaujasi menu, retai pasiklysta, labai ryškiai įsivaizduoja dalykus, naudoja metaforas, spręsdami problemas „žiūri į bendrą vaizdą“. Šie žmonės dažnai vadinami vizualiais besimokančiaisiais ir dažnai turi „fotografinius“ prisiminimus, lengviau išsaugo vaizdus nei žodžius ar skaičius. Jie mąsto paveikslėliais ir nori turėti vaizdinį akompanimentą prie bet kokių žodinių nurodymų.
Erdvinio aštrumo tikrinimas ir gerinimas
Yra daug įvairių erdvinio intelekto testų, skirtų nustatyti žmogaus jėgą šioje srityje. Šie testai gali būti atliekami atskirai arba kaip platesnio intelekto testo dalis, kuri netgi gali būti kai kurių darbo pokalbių procesų dalis. Yra keletas būdų, kaip sustiprinti šio tipo intelektą, įskaitant galvosūkius ir smegenų žaidimus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas žemėlapių sudarymui ir vizualizavimui. Manoma, kad kai kurie įprasti pomėgiai taip pat gali būti naudingi, pavyzdžiui, fotografavimas ir vaizdo įrašas, skraidymas lėktuvų modeliais ir geografinė talpykla. Nors kai kurie žmonės yra iš prigimties gabūs šioje srityje, beveik kiekvienas gali tapti geresnis, atlikdamas tam skirtą praktiką.
Smegenų pažeidimai ir negalavimai
Bet koks dešinės smegenų pusės pažeidimas, pvz., sužalojimas, padarytas kažkam stipriai trenkus į galvą arba insultas, krešulys ar aneurizma, sutrikdanti šios srities kraujotaką, gali sumažinti tokio tipo gebėjimus. Demencija, kurią sukelia Alzheimerio liga, kai kuriems pacientams gali sukelti panašių rezultatų; Tam tikros smegenų operacijos taip pat gali kelti pavojų pacientui prarasti tam tikrą erdvinio intelekto lygį. Kai taip atsitiks, aukai ar pacientui dažnai bus sunku nustatyti ar prisiminti, kur jis yra, ir apskritai gali būti mažiau įgudęs spręsti problemas. Kai kuriais atvejais dalinis arba visiškas gebėjimas laikui bėgant gali būti atkurtas, tačiau kitais atvejais gebėjimų praradimas bus nuolatinis.