Erdvinis suvokimas – tai gebėjimas pajusti objektų dydį, formą, judėjimą ir orientaciją. Pagrindinis pojūtis, naudojamas erdviniams santykiams suvokti, yra regos pojūtis, nors kiti pojūčiai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį nustatant objektų erdvines padėtis. Kaip ir kitos suvokimo formos, erdvinis suvokimas vyksta tiek jutimo organuose, kurie renka duomenis apie aplinką, tiek smegenyse. Erdvinio suvokimo procesą galima pastebėti naudojant tokias gudrybes kaip optinės iliuzijos, tačiau procesas, kurio metu smegenys sukuria trimatį vietovės žemėlapį, yra visiškai nesąmoningas.
Gylio suvokimas yra vienas iš pagrindinių erdvinio suvokimo komponentų. Smegenys gali nustatyti, kiek toli yra objektai, stebėdamos, kaip jie praeina vienas prieš kitą arba už jo, ir įvertindami santykinį objektų dydį. Nustatant, ar objektai juda, ir palyginus duomenis, gaunamus per kiekvieną akis, taip pat svarbu giliai suvokti. Kai smegenys analizuoja visus šiuos duomenis, jos gali apytiksliai nustatyti atstumus tarp stebėtojo ir stebimų objektų, taip pat atstumus tarp objektų. Žinojimas, kaip toli ar arti yra objektai, yra svarbi erdvinio suvokimo dalis.
Kiti erdvinio suvokimo komponentai apima objektų dydžio nustatymą ir tai, ar jie juda, ar ne. Smegenys gali nustatyti, kokio dydžio ar mažas objektas yra pagal tai, kaip jis atrodo šalia kitų objektų ir kokiu atstumu jis yra. Objektų judėjimas stebimas per objektų santykį vienas su kitu arba per suvokto dydžio pasikeitimą.
Kaip ir kiti suvokimo tipai, šis procesas smegenyse vyksta automatiškai. Tiek jutimo organų įvestis, tiek informacija apie ankstesnę patirtį turi įtakos nustatant, kaip smegenys nustato aplinką. Pavyzdžiui, jei asmuo liečiasi su boulingo kamuoliu, jis apytiksliai supranta, kokio dydžio tas objektas yra. Tai gali padėti smegenims nustatyti, kokio dydžio objektai gali būti aplink boulingo kamuoliuką.
Erdvinio suvokimo problemos dažniausiai sukelia tokias sąlygas kaip klaustrofobija ir akrofobija. Klaustrofobiški žmonės gali suvokti, kad objektai yra arčiau jų, nei yra iš tikrųjų. Tai yra problema, dėl kurios maža erdvė, pavyzdžiui, liftas, gali pasijusti mažesnė, nei yra iš tikrųjų. Tie, kurie kenčia nuo akrofobijos, gali suvokti, kad žemė yra toliau, nei yra iš tikrųjų, todėl kyla aukštų vietų baimė.