Ergofobija arba ergasiofobija yra bendra darbo vietos ar joje vykstančių dalykų baimė. Ergofobija sergantis žmogus tikriausiai puikiai žino, kad kenčia nuo šios būklės. Jis gali bijoti prarasti darbą, nesugebėti atlikti tam tikrų darbo aspektų (pvz., laikytis terminų ar pateikti pristatymus) arba atlikti bet kokią užduotį gali patirti didelį nerimą. Šis nerimas dažnai pasireiškia tikrais fiziniais simptomais. Tai gali būti gausus prakaitavimas, greitas širdies plakimas, greitas kvėpavimas, bendras drebulys, burnos džiūvimas ir panikos priepuoliai. Sunkūs ergofobijos atvejai sekina ir gali padaryti beveik neįmanomą bet kokio darbo.
Kaip ir bet kurios rūšies fobija, ergofobija galėjo išsivystyti dėl traumos įvykio tam tikru ankstesniu žmogaus gyvenimo momentu. Darbo praradimas arba tyčiojamasi ar piktnaudžiavimas dėl prasto darbo praeityje gali būti kelios priežastys, kodėl žmonėms kyla ši baimė. Yra daug galimų trauminių priežasčių, kurios gali būti net neįvykusios darbo vietoje. Asmuo, turintis itin neigiamos patirties rengdamas pristatymus mokykloje, gali susirgti ergofobija, susijusia būtent su darbo pristatymų rengimu. Panašiai praeities patirtis, kai kas nors negalėjo laikytis terminų, gali sukelti fizinius šios baimės simptomus dabartyje.
Nors ergofobija vadinama neracionalia baime, yra racionalių elementų, kurie gali ją paskatinti. Nesugebėjimas atlikti darbo reikiamu kompetencijos lygiu gali kelti pavojų darbui ir padidinti tikimybę, kad darbas bus prarastas. Štai kodėl žmonėms labai svarbu atpažinti šį sutrikimą ir gauti diagnozę bei gydymą.
Ergofobas dažniausiai diagnozuoja pats, tačiau turėtų patvirtinti savo „darbo baimę“ su specialistu, pavyzdžiui, psichiatru, psichologu ar kitu licencijuotu konsultantu. Tada prasideda gydymo darbas, ir yra keletas būdų, kaip išspręsti šią būklę. Žmonėms gali prireikti vaistų, kurie padėtų nuraminti nerimą darbo vietoje, ir jiems taip pat gali būti naudingos kelios terapijos rūšys. Dažniausiai šiai būklei gydyti naudojama pokalbio terapija, kognityvinė elgesio terapija ir desensibilizacijos terapija.
Iš šių trijų pastarieji du dažniausiai laikomi efektyviausiais. Kai kurie didesni miestai taip pat siūlo grupinę terapiją tiems, kurie kenčia nuo šios būklės. Su darbu ir laiku daugelis, sergančių ergofobija, gali iš dalies arba visiškai pasveikti ir gali toliau dirbti su daug mažiau panikos ir daug labiau pasitikėdami savimi. Atsižvelgiant į tai, kad darbas dažnai yra būtinybė, poreikis gydyti šią ligą yra labai didelis, taip pat svarbu gauti specialisto diagnozę, nes tai gali padėti užkirsti kelią darbdaviams, kad jie atleistų nuo to, kas kenčia nuo šios būklės.