Skirtingai nuo daugumos būdvardžių, kurie keičia daiktavardžius, daiktavardis keičiamas esminiu būdvardžiu. Dažnai matomi senovės graikų ir lotynų kalbose, šie būdvardžiai vartojami ir daugelyje šiuolaikinių kalbų. Tačiau jie vartojami ribotai tokiose kalbose kaip anglų, kurios nenurodo lyties, didžiosios ir mažosios raidės ar skaičiaus, pakeičiant paties būdvardžio rašybą. Žodis „esminis“ yra lotyniškos kilmės ir reiškia „stovėti vietoje“.
Paprastai būdvardis yra žodis, modifikuojantis daiktavardį, siekiant suteikti išsamesnį to daiktavardžio aprašymą ar detalumą. Priklausomai nuo kalbos, būdvardžiai paprastai yra iš karto prieš daiktavardžius, kuriuos jie keičia, arba po jų. Pavyzdžiui, frazėse „geltonas automobilis“ ir „greita lapė“ žodžiai „geltona“ ir „greita“ yra būdvardžiai.
Tačiau esminis būdvardis nekeičia daiktavardžio sakinyje, jis pakeičia daiktavardį. Todėl esminis būdvardis gali būti sėkmingai naudojamas tik tada, kai nagrinėjamas daiktavardis suprantamas aiškiai nenurodant. Lotynų, graikų ir daugelyje šiuolaikinių kalbų būdvardis pateiks informaciją apie daiktavardžio lytį ir skaičių, pakeisdamas rašybą. Daiktavardžio atvejis ar jo funkcija sakinyje taip pat gali būti nurodyta būdvardžio rašyba. Šie rašybos pakeitimai padeda suteikti informacijos apie nagrinėjamą daiktavardį, net jei jo nėra sakinyje.
Tačiau anglų kalboje būdvardžiai nekeičia rašybos pagal tai, ar daiktavardis yra vienaskaita, ar daugiskaita, taip pat nenurodo lyties. Neturint aiškiai nurodyto skaičiaus ir lyties, esminio būdvardžio vartojimas yra ribotas. Nepaisant šio apribojimo, šie būdvardžiai vis dar dažnai vartojami. Keičiamas daiktavardis paprastai suprantamas kaip daugiskaita ir reiškia „žmones“ arba „daiktus“, atsižvelgiant į bendrą sakinio kontekstą.
Pavyzdžiui, sakinyje „tarp turtingųjų ir vargšų yra praraja“ ir „turtingas“, ir „vargšas“ yra esminiai būdvardžiai. Čia jie susiję su žmonėmis, o ne su daiktais. Skaitytojas nustato teisingus daiktavardžius tiesiog remdamasis konteksto įkalčiais ir bendrais supratimu, kad žmonės, o ne daiktai, paprastai laikomi turtingais arba vargšais. Sakinyje „mes stengiamės atskirti gėrį nuo blogio“ žodžiai „gėris“ ir „blogis“ yra esminiai būdvardžiai. Čia žodžiai gali reikšti žmones arba daiktus, o jei jie matomi didesniame kūrinyje, skaitytojui gali tekti pasikliauti konteksto įkalčiais iš aplinkinių sakinių, kad suprastų, ar autorius turėjo omenyje žmones ar objektus.