Estrogenų blokatoriai yra cheminiai junginiai, kurie blokuoja estrogeno poveikį. Šie vaistai gali veikti įvairiais būdais ir yra naudojami įvairiais tikslais, įskaitant krūties vėžio gydymą, kai jie naudojami siekiant sulėtinti naviko augimą arba užkirsti kelią jo pasikartojimui. Kaip ir kitus vaistus, kurie sąveikauja su hormonais organizme, šiuos vaistus reikia vartoti prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.
Yra daugybė skirtingų estrogenų blokatorių. Aromatazės inhibitoriai, įskaitant vorozolį, testolaktoną ir formestaną, iš tikrųjų blokuoja estrogeno gamybą. Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai, tokie kaip tamoksifenas, klomifenas ir arzooksifenas, yra skirti blokuoti estrogenų receptorius, kurie skirtingų tipų audiniuose veikia šiek tiek skirtingai. Antiestrogenai taip pat blokuoja estrogenų receptorius.
Gydant vėžį, šie vaistai naudojami vėžio progresavimui sulėtinti. Selektyvių estrogenų receptorių moduliatorių atveju jie taip pat gali nukreipti į specifinius estrogenų receptorius, kad būtų suteikta tikslinė terapija. Blokatoriai, įskaitant klomifeną, taip pat kartais naudojami gydant nevaisingumą, nes jie gali padėti kai kurioms moterims, kurioms sunku pastoti. Šiuos vaistus kai kurie gydytojai taip pat naudoja gydydami transseksualius vaikus, kad iš esmės sustabdytų brendimą, kol jie bus pakankamai seni, kad galėtų nuspręsti, ar jie nori tęsti medicinines ir chirurgines priemones.
Tarp kultūristų kai kurie žmonės skatina naudoti estrogenų blokatorius dėl didelio testosterono kiekio organizme estrogeninio poveikio. Testosteronas yra estrogeno pirmtakas, o aromatazės inhibitoriai gali būti naudojami siekiant sustabdyti organizmo estrogeno pertekliaus susidarymą ir išlaikyti žemą kiekį organizme. Ši praktika sukėlė ginčų, ypač kai ji naudojama pirmiausia dėl kosmetinių priežasčių ir kai žmonės vartoja tabletes ir papildus, parduodamus be medicininės priežiūros.
Yra keletas šalutinių poveikių, susijusių su šiais vaistais. Jie gali sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą, prakaitavimą, karščio bangas ir sumišimą. Prižiūrėdamas endokrinologą, pacientas gali nustatyti tinkamą dozę, atsižvelgdamas į situaciją ir priimtiną šalutinio poveikio slenkstį. Endokrinologas taip pat gali reguliariai imti kraujo mėginius, kad patikrintų hormonų kiekį kraujyje, kartu įvertindamas bendrą paciento sveikatą, kad patvirtintų, jog dabartinis vaistų vartojimo režimas vis dar yra saugus ir tinkamas pacientui.