Estuarija yra vandens telkinys, kuriame susimaišo gėlas ir sūrus vanduo. Kadangi estuarijai reikalinga nemokama ir atvira prieiga prie jūros, žiotys visada būna palei pakrantes, nors kai kuriais atvejais jos gali išsiplėsti kelias mylias į vidų. Unikalioje natūralioje upės žiočių aplinkoje yra daug gyvūnų ir augalų rūšių, todėl ji yra pelninga vieta apsigyventi ir žmonėms, nes estuarija gali būti puiki vieta uostui. Kai kurie biologai specializuojasi tyrinėdami sudėtingas sistemas, esančias estuarijose.
Yra keletas skirtingų tipų estuarijų, paprastai suskirstytų pagal jų formavimo būdą. Pavyzdžiui, daugelis yra paskendę upių slėniai, sukurti pakilus jūros lygiui, todėl vandenynas užlieja žemas žemes. Kiti susidaro dėl tektoninių judesių, kai Žemės plokštės susisuka arba atsiskiria, sudarydamos gilias raukšles žemėje. Baruose pastatyta estuarija yra apsaugota už smėlio juostos ar salos, o fjordai yra estuarijos, išraižytos iš sausumos apledėjimo laikotarpiais.
Estuarijos statyba užtikrina, kad ji bent iš dalies būtų apsaugota nuo atšiauresnių oro sąlygų atviroje jūroje. Pavyzdžiui, daugelis įlankų ir įlankų iš tikrųjų yra estuarijos. Švelnesnės sąlygos idealiai tinka jaunoms jūrų gyvūnų rūšims, jos taip pat gali priglausti daugybę vandens paukščių ir augalų rūšių. Be to, žiotys linkusios kaupti maistines medžiagas, suteikdamos pakankamai maisto gyvūnams, kurie žiotyse vadina namais.
Vanduo estuarijose klasifikuojamas kaip sūrus, tai reiškia, kad jis yra sūresnis nei gėlas, bet ne toks sūrus kaip tikras jūros vanduo. Skirtingi upės žiotys turi unikalų maišymosi lygį; kai kurios yra stipriai sluoksniuotos, o tai reiškia, kad tankesnis, šaltesnis sūrus vanduo apgaubia dugną, o šiltesnis gėlas vanduo plūduriuoja viršuje, o kiti yra labiau susimaišę. Tikslus druskingumo ir pH lygis viso pasaulio estuarijose skiriasi priklausomai nuo vandens šaltinių, kurie kartu sudaro estuariją, srauto lygio.
Estuarija gali būti labai jautri aplinkos blogėjimui. Pavyzdžiui, stipriai užtvenkus prieš srovę, gali sumažėti gėlo vandens srautas į estuariją ir smarkiai pakeisti aplinką. Dėl to gali sumažėti biologinė įvairovė, nes jautresnės rūšys išnyksta arba susiranda svetingesnes vietas. Tarša taip pat gali smarkiai paveikti estuariją, ypač maistinių medžiagų tarša, pvz., nuotėkis iš ūkių, dėl kurios gali labai pablogėti vandens kokybė.