Etnofarmakologija – tai etninės grupės ir jų sveikata, tiriama, kaip jų sveikata yra susijusi su jų gyvenimo būdu ir vaistų vartojimu – tiek tradiciniais, tiek farmaciniais – ar tas vaistas būdingas sričiai, kurioje gyvena grupė, ir kiek laiko tas vaistas vartojamas. naudoti tos grupės. Terminas etnofarmakologija pirmą kartą buvo sukurtas 1967 m., tiriant haliucinogeninius augalus. Ji sugrupuota į didesnę etnofarmacijos šaką, kuri nagrinėja tradicinės medicinos suvokimą ir naudojimą visuomenėje. Etnofarmakologijoje dalyvauja daug įvairių specialybių mokslininkų.
Su etofarmakologija susijęs mokslas yra etnobotanika, tiria, kaip įvairiose kultūrose naudojami vaistiniai augalai. Pastaraisiais metais etnofarmakologija tampa vis populiaresnė, nes vis daugiau tyrimų patvirtina teigiamą augalų poveikį žmonių sveikatai. Pažangus farmakognozijos, iš natūralių šaltinių gautų vaistų tyrimas, plėtra suteikė tvirtą mokslinį pagrindą tolesniems augalų gydomųjų savybių tyrimams. Per etnofarmakologijos studijas atrandami nauji vaistai. Daugelis šiuolaikinėje visuomenėje naudojamų narkotikų, bent iš dalies, yra iš natūralių šaltinių.
Farmakoepidemiologija vaidina svarbų vaidmenį etnofarmakologijoje, apimanti vaistinių augalų naudojimo didelėse etninėse grupėse tyrimą. Vaistinių augalų tyrimas tokiu būdu padeda įvertinti teigiamą augalinės kilmės vaisto poveikį ir nustato bet kokį neigiamą poveikį tiriamai žmonių grupei. Tai svarbūs natūralių produktų narkotikų atradimo tyrimai.
Svarbus etnofarmakologijos aspektas yra pati farmakologija, kuri apima vaistų veikimo arba mechanizmų tyrimą. Nagrinėjama, kaip vaistas veikia biologinėje sistemoje ir kaip ši biologinė sistema reaguoja į vaistą. Farmakologijos tyrimai atliekami laboratorijose, kartais naudojant gyvūnus. Iš esmės, jei nustatoma, kad junginys turi gydomųjų savybių, jis laikomas farmaciniu.
Etnofarmakologija taip pat apima maisto produktų, kaip vaistų, tyrimą. Yra žinoma, kad kai kurie maisto produktai turi gydomųjų savybių; pavyzdžiui, resveratrolis, gaunamas iš raudonųjų vynuogių, yra galingas antioksidantas, o omega-3 riebalų rūgštys eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHA) iš žuvų turi priešuždegiminių savybių. Vaistiniai maisto komponentai dažnai išgaunami ir parduodami kaip maisto papildai – kategorija, kuri nėra reglamentuojama kaip maistas ar vaistas. Jie taip pat gali būti dedami atgal į maisto produktus, todėl maistas tampa „funkcionaliu maistu“ – maisto produktu, kuris, kaip teigiama, turi daugiau naudos sveikatai nei pagrindinė maisto produkto mityba.
Nors žmonės šimtmečius naudojo natūralias medžiagas gydymui, tik neseniai šis mokslas tapo gerai pripažintu ir priimtu gydymo metodu. Mokslo augimas šioje srityje pagrindžia tai, ką tradicinės kultūros praktikavo per visą laiką. Šis patvirtinimas padidino sąmoningumą ir pasitikėjimą natūraliais produktais gydant.