Eupnėja yra formalus medicininis terminas, naudojamas apibūdinti normalų kvėpavimą. Žodžio šaknys pažodžiui reiškia „geras kvėpavimas“. Jei pacientas serga eupnėja, tai reiškia, kad kvėpavimas nekelia nerimo. Pacientai, kuriems sunku kvėpuoti, įvertinami, kad būtų nustatyta priežastis, kad būtų galima pasiūlyti tinkamą gydymą. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, apimančiomis plaučius ir kvėpavimo takus, gali būti sunku stabilizuoti kvėpavimą, kad pacientas jaustųsi patogiai.
Kai pacientas kvėpuoja normaliai, kvėpavimas nevyksta. Plaučiai lengvai išsipučia ir ištuštėja be paciento pastangų, o kvėpavimas paprastai būna tylus. Nėra jokių kliūčių, apribojančių oro srautą arba sukeliančių kvėpavimą triukšmingą, o pacientas nejaučia spaudimo, skausmo ar kitų simptomų krūtinėje, dėl kurių gali būti sunku kvėpuoti. Eupnėja taip pat yra pastovi, jos kvėpavimo dažnis yra reguliarus.
Normaliai kvėpuojantys pacientai turi gauti pakankamai deguonies, kad patenkintų organizmo poreikius. Jie nejaučia oro bado ir neturi tokių simptomų kaip galūnių pamėlynavimas. Pacientui, kuris kvėpuoja normaliai, bet jaučia deguonies trūkumą arba turi tokius simptomus kaip pakitęs sąmonės lygis, šie simptomai rodo, kad kažkas negerai sistemoje, kurią organizmas naudoja deguoniui pernešti į ląsteles. Pavyzdžiui, eupnėja kartu su širdies ir kraujagyslių ligomis gali reikšti, kad pacientas per plaučius gauna pakankamai deguonies, tačiau kraujotakos sistema negali pernešti deguonies į kūną.
Eupnėja taip pat žinoma kaip ramybės kvėpavimas arba ramus kvėpavimas. Sunkus kvėpavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus yra nesveikas. Sportuodami žmonės kvėpuoja sunkiau ir giliau. Kol treniruoklis reguliariai kvėpuoja ir nejaučia deguonies bado, tai rodo, kad mankšta vyksta neperžengiant žmogaus fizinių galimybių ir kad jis yra sveikas. Kuo daugiau žmonių treniruosis, tuo mažiau jiems teks dirbti. Tai paaiškina, kodėl kai kurie bėgikai vos sunkiai kvėpuoja bėgiodami, o pradedantiesiems bėgioti gali trūkti oro.
Kai pacientas netinkamai kvėpuoja, galima atlikti testus, kad išsiaiškintų priežastis ir būtų parengtas gydymo planas šiai problemai spręsti. Gydymas gali apimti vaistus uždegimui kontroliuoti, deguonies papildymą pacientams, kurie negauna pakankamai deguonies, ir pratimus, kad padidintų plaučių talpą ir bendrą fizinį pasirengimą. Žmonės, pastebėję staigius kvėpavimo pokyčius, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kad įvertintų, ypač jei kvėpavimas yra apsunkintas arba kvėpavimas sukelia deginimo ar veržimo pojūtį krūtinėje.