Europa yra vienas iš Jupiterio Galilėjaus palydovų, kurį 1610 m. atrado Galilėjus Galilėjus naudodamas primityvųjį teleskopą. Šie keturi palydovai Io, Europa, Ganymede ir Callisto yra patys didžiausi natūralūs Jupiterio palydovai. Europa yra mažiausias iš Galilėjos palydovų. 3000 km skersmens jis yra šiek tiek mažesnis už Žemės Mėnulį. Europa graikų mitologijoje pavadinta dievo Dzeuso meiluže. Jupiteris, Europos planeta, buvo pavadinta romėnišku Dzeuso vardu.
Kai buvo atrasta Europa, tai padėjo patikrinti, ar planetų kūnai, išskyrus Saulę, veikia savo gravitaciją. Tai padėjo pakeisti geocentrinį kosmologijos vaizdą heliocentrine Koperniko versija. Europa apskrieja aplink Jupiterį maždaug kas tris dienas ir skrieja aplink Jupiteris šiek tiek mažesniu nei dvigubai atstumu nuo Žemės iki Mėnulio. Kaip ir kiti Galilėjos palydovai ir mūsų Mėnulis, Europa yra potvynių ir atoslūgių atžvilgiu užfiksuota su Jupiteriu, o tai reiškia, kad ta pati pusė visada nukreipta į ją, o kita pusė nukreipta į ją.
Europa atrodo kaip balta rutulys su rudais įtrūkimais ir dėmėmis. Daugiausia iš silikatinių uolienų sudaryta Europa turi ploną ledo sluoksnį, kuris, kai kurių planetų mokslininkų nuomone, gali slėpti skystą vandens vandenyną. Europa turi vieną lygiausių paviršių Saulės sistemoje. Dėl vandens vandenynų galimybės Europa keletą dešimtmečių buvo siūlomas nusileidimo zondo taikinys, tačiau lėšų misijai dar nebuvo gauta. Kiti palydovai, galintys turėti požeminius vandenynus, yra Ganimedas ir Kalisto.
Projektas „Jupiter Icy Moons Orbiter“ (JIMO), kurio metu tokių vandenynų paieškai būtų naudojęs į ledą prasiskverbiantį radarą, buvo atšauktas 2005 m. NASA pasikeitus prioritetams pilotuojamoms misijoms. Erdvėlaivis turėjo pasižymėti naujoviškomis savybėmis, tokiomis kaip branduolio dalijimosi variklis ir energijos šaltinis, kurie būtų suteikę jam tūkstantį kartų didesnę elektros galią nei įprastiniai kosminiai zondai, maitinami saulės kolektorių ir radioelektrinių šilumos generatorių.