Europos bendruomenė buvo vienas iš trijų ramsčių, kurie nuo 1993 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. buvo Europos Sąjungos pagrindas. Kiti du ramsčiai buvo bendra užsienio ir saugumo politika bei policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. Europos bendrija apėmė visą valstybių narių aplinkos, socialinę ir ekonominę politiką ir palengvino teisinę valstybių narių integraciją. Supranacionalizmo samprata buvo esminis šio ramsčio elementas. Europos Sąjungos ramsčių sistema buvo panaikinta, kai 2009 m. įsigaliojo Lisabonos sutartis.
1993 m. lapkričio mėn. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi buvo įsteigta Europos Sąjunga ir jos valiuta euras. Sutartyje taip pat buvo sukurta Sąjungos ramsčių struktūra, padalyta ją į tris dalis. Komisija, Teisingumo Teismas ir Europos Parlamentas buvo viršvalstybinės institucijos, įsteigtos kaip Europos bendrijos ramsčio dalis.
Tarptautinėse bendruomenėse, tokiose kaip Europos Sąjunga, viršnacionalizmas gali būti veiksmingas būdas priimti sprendimus. Valstybės narės perduoda tam tikrus įgaliojimus centrinei institucijai, kuri turi įgaliojimus kurti visus įpareigojančią politiką. Europos bendruomenės ramstis buvo pagrįstas šia viršnacionalizmo samprata ir jos pagrindu.
Vienas iš pagrindinių Europos bendrijos tikslų buvo padėti teisiškai integruotis į Sąjungos šalis nares. Ji galėtų patvirtinti teisės aktus, turinčius įtakos visiems Sąjungos piliečiams. Laikydamasi Bendrijos tvarkos, Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui, o teisės aktai buvo priimti, kai buvo pasiekta kvalifikuota balsų dauguma.
Sienos kontrolė, pilietybė ir vartotojų apsauga pateko į Europos bendrijos ramstį, taip pat sveikatos priežiūra, užimtumas ir imigracija. Europos bendrija taip pat nustatė aplinkosaugos teisę ir diktavo socialinę bei prieglobsčio politiką. Anglies ir plieno pramonės reguliavimas buvo papildoma šio ramsčio atsakomybė. Tiek Europos atominės energijos bendrija, tiek Europos anglių ir plieno bendrija kadaise buvo Europos bendrijos ramsčio dalis.
Kiti du Europos Sąjungos ramsčiai taikė skirtingą sprendimų priėmimo procedūrą. Komisija ir valstybės narės pasidalijo teise priimti teisės aktus. Įstatymai, priimti per antrąjį ir trečiąjį ramsčius, reikalavo vieningo Tarybos balsavimo.
2009 m. gruodį įsigaliojo Lisabonos sutartis ir nutrūko ramsčių sistema. Europos bendrijas pakeitė Europos Sąjunga, kuri nuo 2010 m. gali formuoti politiką, pasirašyti sutartis ir dalyvauti Pasaulio prekybos organizacijoje kaip vieningas juridinis asmuo. Panaikinus ramsčius, pareigos buvo perskirstytos tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos.